Jei katė vengia gerti iš dubenėlio, dažniausia priežastis – vandens šaltinio vieta, patiekimo būdas ar pats indas, o ne tai, kad katei „nereikia” vandens. Katės evoliuciškai pripratusios prie tekančio, judančio vandens ir instinktyviai vengia stovinčio vandens šalia maisto ar kraiko dėžės – tai gali priminti užterštą šaltinį gamtoje. Šiame straipsnyje paaiškiname, kodėl taip nutinka, kur geriausia statyti vandens indą ir kaip pripratinti katę prie naujo vandens šaltinio. Praktinius sprendimus rasite vandens fontanų katėms kategorijoje.
Kodėl katės nemėgsta stovinčio vandens dubenėlyje?
Katės ūsais (vibrisais) yra labai jautrios, todėl siauras, gilus dubenėlis, kuriame ūsai liečia kraštus kiekvieną kartą geriant, gali sukelti diskomfortą – tai vadinama „ūsų nuovargiu” (whisker fatigue). Be to, stovintis vanduo greičiau kaupia dulkes, plaukus ir bakterijas, todėl kvapas ir skonis pasikeičia greičiau nei tekančiame vandenyje. Dėl šios priežasties dauguma kačių geria daugiau, kai vanduo juda arba yra reguliariai atnaujinamas.
Ar vandens indo vieta turi reikšmę?
Taip, ir tai viena dažniausiai pamirštamų detalių. Vandens šaltinis turėtų būti pastatytas atokiau nuo maisto dubenėlio ir kraiko dėžės – gamtoje katės instinktyviai vengia gerti šalia vietos, kur šlapinasi ar minta, nes tai asocijuojasi su galima tarša. Šią rekomendaciją patvirtina ir International Cat Care elgsenos gairės. Jei namuose kelios katės, verta turėti kelis vandens šaltinius skirtingose vietose, kad silpnesnė ar drovesnė katė nevengtų gerti dėl konkurencijos.
Kaip pripratinti katę prie vandens fontano?
Perėjimas nuo įprasto dubenėlio prie fontano dažniausiai vyksta sklandžiai, jei atliekamas palaipsniui:
- Pirmąsias dienas palikite šalia ir seną dubenėlį, ir naują fontaną, kad katė galėtų rinktis pati.
- Pastatykite fontaną ramioje, katei pažįstamoje vietoje – ne prieškambaryje ar pro šalį vaikščiojamoje zonoje.
- Jei katė iš pradžių vengia fontano, pabandykite trumpam išjungti variklį – kai kurioms katėms lengviau priprasti prie paties indo formos, o tekėjimą įjungti vėliau.
- Skatinkite smalsumą – kartais užtenka pamerkti pirštą į vandenį šalia fontano, kad katė atkreiptų dėmesį.
- Nepastatykite fontano tiesiai šalia kraiko dėžės ar maisto – net jei senasis dubenėlis ten stovėjo, naujam šaltiniui verta parinkti geresnę vietą.
Jei po dviejų–trijų savaičių katė vis dar visiškai ignoruoja fontaną, verta pabandyti kitokį modelį (pvz., su kitokia tekėjimo forma) arba grįžti prie plataus, seklaus dubenėlio.
Kaip dažnai reikia valyti vandens fontaną?
Pačią talpą ir pompą rekomenduojama nuvalyti maždaug kartą per savaitę, o filtrą keisti pagal gamintojo nurodymus – dažniausiai kas kelias savaites, priklausomai nuo vandens kietumo ir naudojimo intensyvumo. Išsamiau apie filtro keitimo dažnumą rašome straipsnyje kaip dažnai keisti vandens fontano filtrą katei.
Kiek vandens katė turėtų išgerti per dieną?
Bendra orientacinė norma – apie 50–60 ml vandens kiekvienam kūno svorio kilogramui per parą, įskaitant ir vandenį, gaunamą iš maisto (VCA Animal Hospitals). Tai reiškia, kad 4 kg sverianti katė turėtų gauti apytiksliai 200–240 ml vandens per dieną. Katės, šeriamos tik sausu maistu, dažnai geria daugiau iš dubenėlio ar fontano, nes sausame maiste vandens beveik nėra – daugiau apie tai skaitykite straipsnyje kiek vandens katė gauna iš maisto.
Kelių kačių namuose bendras vandens poreikis sumuojasi, todėl verta įvertinti, ar vieno fontano pakanka visoms katėms – šia tema plačiau rašome straipsnyje vandens fontanas kelioms katėms: kiek jų reikia namuose.
Kada sumažėjęs vandens gėrimas yra normalu, o kada – ne?
Vandens vartojimas gali natūraliai sumažėti šaltuoju metų laiku arba pasikeitus maistui – apie tai rašome straipsnyje kodėl katė žiemą geria mažiau vandens. Tačiau staigus, ryškus vandens vartojimo sumažėjimas ar, priešingai, staigus padidėjimas gali būti sveikatos sutrikimo požymis.
Kada kreiptis į veterinarą?
Verta susisiekti su veterinaru, jei pastebite:
- staigų vandens vartojimo sumažėjimą kartu su sumažėjusiu apetitu ar vangumu;
- ryškiai padidėjusį troškulį ir dažnesnį šlapinimąsi;
- dažnesnius, bet mažus šlapinimosi bandymus, dejavimą tualete ar kraujo pėdsakus šlapime;
- svorio kritimą per trumpą laiką.
Šie požymiai gali būti susiję su inkstų ar šlapimo takų sutrikimais, todėl juos verta įvertinti kuo greičiau, o ne bandyti spręsti vien pakeičiant vandens šaltinį.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis vandens indą ar fontaną?
Kai jau žinote, kodėl katė vengia dubenėlio, verta įvertinti keletą praktinių kriterijų renkantis naują sprendimą:
- Plotis ir gylis – platus, seklus indas mažina ūsų kontaktą su kraštais.
- Medžiaga – nerūdijantis plienas ar keramika mažiau sugeria kvapus nei plastikas.
- Triukšmo lygis – jautresnėms katėms svarbu, kad pompa veiktų tyliai, priešingu atveju katė gali visai vengti fontano.
- Priežiūros paprastumas – lengvai išardomos dalys palengvina kasdienį valymą.
Tinkamai parinktas ir tinkamoje vietoje pastatytas vandens šaltinis – vienas paprasčiausių būdų paskatinti katę gerti daugiau ir sumažinti šlapimo takų problemų riziką. Platesnį pasirinkimą rasite kačių vandens fontanų kategorijoje.
