Katė greičiausiai gers daugiau vandens, jei jis bus šviežias, judantis ir lengvai pasiekiamas – būtent tokias sąlygas sukuria kačių vandens fontanėlis. Toks sprendimas ypač naudingas katėms, kurios maitinamos sausu pašaru, yra vyresnio amžiaus arba turi polinkį į šlapimo takų problemas. Žemiau paaiškiname, kodėl katės dažnai geria per mažai ir ką realiai galima padaryti, kad tai pasikeistų. Praktinius variantus galima rasti vandens fontanų gyvūnams kategorijoje.
Kodėl katėms sunku išgerti pakankamai vandens
Katės protėviai gyveno sausringose vietovėse ir didžiąją dalį drėgmės gaudavo iš sumedžiotos grobio, o ne iš gėrimo. Dėl to katės išlaikė gana silpną troškulio pojūtį – jos tiesiog nejaučia poreikio gerti tiek, kiek, pavyzdžiui, šunys. Kai prie to prisideda sausas pašaras, kuriame drėgmės beveik nėra, bendras vandens balansas gali tapti nepakankamas.
Kodėl katės vengia stovinčio vandens
Gamtoje stovintis vanduo dažnai siejamas su nešvarumais ir galimu pavojumi, todėl katės instinktyviai labiau pasitiki tekančiu vandeniu. Judantis vanduo joms atrodo švaresnis ir saugesnis, todėl prie fontanėlio katė dažnai užsuka pati, be papildomo raginimo.
Kaip vandens fontanėlis padeda katei gerti daugiau
Nuolat cirkuliuojantis vanduo lieka prisotintas deguonies ir mažiau kaupia bakterijų nei stovintis dubenėlyje. Fontanėlio filtras sulaiko plaukus, dulkes ir nemalonų kvapą, todėl vanduo ilgiau lieka patrauklus. Daugeliui kačių tai reiškia, kad jos priena prie vandens dažniau per dieną, o ne tik retkarčiais.
Kiek vandens katei reikia per dieną ir kaip atpažinti dehidrataciją
Bendra orientacinė norma – apie 50–60 ml vandens kiekvienam kilogramui kūno svorio per parą, įskaitant drėgmę, gaunamą iš maisto. Katėms, šeriamoms tik sausu pašaru, dažnai reikia gerti daugiau iš dubenėlio ar fontanėlio, nes maiste drėgmės beveik nėra. Tikslus poreikis priklauso nuo aktyvumo, aplinkos temperatūros ir sveikatos būklės, todėl tai tik orientyras, o ne griežta taisyklė.
Verta atkreipti dėmesį į požymius, rodančius, kad katė galimai negauna pakankamai skysčių:
- sausos ar lipnios dantenos;
- sumažėjęs odos elastingumas – švelniai patraukus odą ties sprandu, ji lėtai grįžta į vietą;
- vangumas, sumažėjęs aktyvumas;
- įdubusios akys;
- rečiau lankomas kraiko dėžutė nei įprastai.
Pasak International Cat Care, pakankamas vandens suvartojimas yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių palaikyti sveiką inkstų ir šlapimo takų veiklą, ypač katėms, linkusioms į šlapimo takų problemas ar lėtinę inkstų ligą.
Praktiniai patarimai, kaip paskatinti katę gerti daugiau vandens
- Padauginkite vandens taškus. Daugiakačiuose namuose rekomenduojama turėti bent tiek vandens šaltinių, kiek yra kačių, plius vieną papildomą, išdėstytus skirtinguose kambariuose – taip sumažėja konkurencija ir stresas.
- Vandenį laikykite atokiau nuo maisto ir kraiko dėžės. Gamtoje katės instinktyviai vengia gerti šalia vietos, kur gali būti užteršta – tas pats principas galioja ir namuose.
- Rinkitės platų, negilų dubenėlį arba fontanėlį. Siauri, gilūs indai gali liesti katės ūsus ir sukelti diskomfortą, dėl kurio ji vengia gerti.
- Derinkite su drėgnu maistu. Konservai ar drėgnas maistas papildomai padidina bendrą suvartojamos drėgmės kiekį, net jei katė iš dubenėlio geria mažai.
- Reguliariai valykite fontanėlį ir keiskite filtrą. Nešvarus vanduo ar kvapas gali greitai atbaidyti katę, net jei įranga veikia techniškai gerai.
Kada vandens fontanėlis ypač naudingas
Vandens fontanėlis dažniausiai duoda geriausią rezultatą katėms, kurios mažai geria, yra vyresnio amžiaus arba turi polinkį į šlapimo takų problemas. Naudingas jis ir daugiakačiuose namuose, kur vienas bendras dubenėlis dažnai nepatenkina visų gyventojų poreikių.
Svarbu atsižvelgti ir į katės amžių bei gyvenimo būdą. Jaunos, aktyvios katės paprastai geria daugiau savaime, tačiau vyresni augintiniai gali palaipsniui prarasti troškulio pojūtį ir gerti mažiau, nei jiems iš tikrųjų reikia. Tokiais atvejais papildomas, lengvai pasiekiamas vandens šaltinis padeda palaikyti pastovesnį skysčių suvartojimą be papildomo streso katei.
Kada kreiptis į veterinarą
Nė vienas fontanėlis ar dubenėlis neišsprendžia sveikatos problemų – jei pastebite šiuos požymius, verta pasitarti su veterinaru, o ne tikėtis, kad situaciją pagerins vien papildomas vandens šaltinis:
- staigus apetito pasikeitimas ar visiškas jo praradimas;
- neįprastai dažnas arba, atvirkščiai, labai retas šlapinimasis;
- kraujas šlapime;
- ilgalaikis vangumas ar apatija;
- staigus svorio kritimas be aiškios priežasties.
Jei planuojate vizitą, gali praversti straipsnis kaip paruošti katę vizitui pas veterinarą be streso.
Išvada
Geresni gėrimo įpročiai, švaresnis vanduo ir mažesnė šlapimo takų problemų rizika – tai konkretūs rezultatai, kurių galima tikėtis, pritaikius tinkamą vandens šaltinį ir keletą paprastų kasdienių įpročių. Įvairius variantus galima peržiūrėti visame gyvūnų vandens fontanų asortimente.
