Jei katė ar šuo vengia dubenėlio ir geria mažai, dažniausia priežastis – ne troškulio stoka, o pats vandens šaltinis: stovintis vanduo greitai netenka gaivumo, o kai kurie augintiniai instinktyviai labiau pasitiki tekančiu vandeniu. Vandens fontanas šią problemą sprendžia cirkuliacija ir filtravimu, tačiau ne kiekvienas modelis tinka kiekvienam namų ūkiui – svarbiausia atsižvelgti į augintinių skaičių, jų jautrumą triukšmui ir tai, ar namie gyvena katė, ar šuo. Platesnį pasirinkimą rasite vandens fontanų katėms kategorijoje.
Kodėl katės ir šunys kartais vengia gerti iš dubenėlio?
Katės yra jautresnės vandens šaltinio kokybei nei šunys. Laukinėje gamtoje katės instinktyviai vengia stovinčio vandens, nes jis siejamas su didesne užteršimo rizika – šis instinktas išliko ir naminėms katėms. Todėl katė, kuri prie dubenėlio net nepriartėja, prie tekančio vandens fontano gali gerti gerokai dažniau. Šunims judanti vandens tėkmė paprastai nėra tokia svarbi, tačiau ir jie dažnai renkasi šviežesnį, vėsesnį vandenį, jei turi pasirinkimą.
Katėms taip pat svarbi vandens šaltinio vieta – jos instinktyviai vengia gerti šalia maisto ar tualeto, nes gamtoje tai asocijuojasi su galimu pavojumi. Šunims ši taisyklė aktuali mažiau. Daugiau apie tinkamą pastatymo vietą rasite straipsnyje kur pastatyti kačių vandens fontaną, kad katė gertų daugiau.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis vandens fontaną katei ar šuniui?
Rinkantis konkretų modelį, verta trumpai įvertinti kelis techninius aspektus – jie tiesiogiai lemia, ar fontanas realiai bus naudojamas kasdien, ar greitai atsidurs spintoje.
- Talpa: vienai katei ar mažam šuniui dažniausiai pakanka apie 1,5–2 litrų rezervuaro; namuose su keliais augintiniais patogesnė 2,5–3 litrų talpa, kad vandens netektų papildyti kelis kartus per dieną.
- Medžiaga: nerūdijantis plienas ir keramika lengviau valomi ir mažiau kaupia bakterijų nei plastikas, kuris ilgainiui gali įtrūkti ar sugerti kvapus.
- Filtravimas: aktyvintos anglies filtrai pašalina smulkias nešvarumų daleles ir nemalonų kvapą; juos rekomenduojama keisti maždaug kartą per 2–4 savaites, priklausomai nuo naudojimo intensyvumo ir vandens kietumo.
- Triukšmo lygis: ypač jautrioms katėms tinka fontanai su tyliu siurbliu; garsiai burbuliuojantis vanduo gali atbaidyti, o ne pritraukti gerti.
Visą asortimentą pagal šiuos kriterijus galite palyginti vandens fontanų katėms skiltyje.
Kaip pripratinti katę ar šunį prie naujo vandens fontano?
Staigus dubenėlio pakeitimas fontanu dažnai baigiasi tuo, kad augintinis tiesiog jo vengia. Pripratinimą verta atlikti palaipsniui:
- Pirmomis dienomis pastatykite fontaną šalia įprasto dubenėlio, o ne vietoj jo – tegul augintinis pats pasirenka, iš ko gerti.
- Įjunkite fontaną be vandens judėjimo triukšmo baimės keliančio efekto – leiskite augintiniui apsiuosti įrenginį išjungtą.
- Palaipsniui mažinkite vandens kiekį seniajame dubenėlyje per 7–10 dienų, kol augintinis pradės rinktis fontaną savarankiškai.
- Jei katė ar šuo vis dar vengia, pabandykite pakeisti fontano vietą – toliau nuo maisto, tualeto ar praeinamų zonų.
- Reguliariai (bent kartą per savaitę) plaukite rezervuarą ir siurblį, nes net ir su filtru besikaupiantis biofilmas gali atbaidyti jautresnius gyvūnus.
Kiek vandens augintiniui reikia per dieną?
Bendra orientacinė norma – apie 50–60 ml vandens kilogramui kūno svorio per parą, įskaitant vandenį, gaunamą iš maisto (VCA Animal Hospitals, straipsnis „Water Requirements for Pets“). Tai reiškia, kad 4 kg sveriančiai katei per dieną reikėtų maždaug 200–240 ml skysčių iš viso – jei ji šeriama sausu pašaru, didžioji dalis šio kiekio turi būti išgeriama, todėl prieinamas ir patrauklus vandens šaltinis tampa dar svarbesnis.
Vandens vartojimo svarba sveikatai
Pakankamas vandens suvartojimas prisideda prie inkstų ir šlapimo takų sveikatos bei bendros organizmo funkcijos palaikymo (VCA Animal Hospitals). Tai ypač aktualu gyvūnams, šeriamiems sausu pašaru, nes jie negauna papildomo skysčio iš drėgno maisto ir yra labiau priklausomi nuo to, kiek geria patys.
Kada kreiptis į veterinarą?
Sumažėjęs vandens vartojimas gali būti tiek elgsenos, tiek sveikatos problemos ženklas. Į veterinarą verta kreiptis, jei pastebite:
- letargiją ar neįprastą pasyvumą;
- sausas ar lipnias dantenas bei gleivines;
- staigų apetito pokytį ar svorio kritimą;
- retesnį ar skausmingą šlapinimąsi, kraują šlapime;
- vėmimą kartu su sumažėjusiu vandens vartojimu.
Šie požymiai gali rodyti dehidrataciją ar rimtesnę sveikatos problemą, kurią įvertinti gali tik veterinaras.
Išvada
Tinkamas vandens fontano pasirinkimas priklauso ne tik nuo talpos ar medžiagos, bet ir nuo to, kaip gerai suprantate savo augintinio įpročius – ar tai jautri tekančiam vandeniui katė, ar šuo, kuriam svarbiausia vandens šviežumas. Palaipsniui pripratinus prie naujo įrenginio ir reguliariai jį prižiūrint, tikimybė, kad augintinis gers daugiau ir dažniau, gerokai išauga. Norėdami palyginti modelius pagal talpą, medžiagą ir filtravimo sistemą, peržiūrėkite vandens fontanų katėms asortimentą.
