Šunims pavojingi ir dažni kambariniai augalai (difenbachija, alavijas, monstera, filodendrai, sago palmė), ir sodo augalai (pakalnutės, rododendrai ir azalijos, tisai, oleandras), ir svogūninės gėlės – tulpės bei narcizai, kurių svogūnėliai nuodingiausi. Vieni sukelia burnos dirginimą ir vėmimą, kiti gali pakenkti širdžiai ar kepenims. Įtarę, kad šuo suėdė nuodingą augalą, nelaukite požymių – nedelsdami skambinkite veterinarui.
Kokie kambariniai augalai pavojingi šunims?
Namuose šuo dažniausiai susiduria su vazoniniais augalais, ypač jei jis jaunas, nuobodžiauja ar mėgsta kramtyti lapus. Šunims toksiškų kambarinių augalų yra nemažai, ir tarp jų – keli labai populiarūs.
Difenbachija, monstera ir filodendrai
Šie aroniniai augalai turi netirpių kalcio oksalato kristalų. Šuniui apkramčius lapą, dirginama ir degina burną, liežuvį, lūpas, gausiai varva seilės, gali būti sunku nuryti, prasideda vėmimas.
Alavijas
Alavijo lapuose yra saponinų ir antrachinonų. ASPCA nurodo, kad šunims jie gali sukelti vėmimą, vangumą ir viduriavimą. Pats gelis laikomas valgomu, tačiau šuo paprastai apkramto visą lapą, todėl augalą geriau laikyti jam nepasiekiamoje vietoje.
Sago palmė
Sago palmė (cikas) – vienas pavojingiausių augalų šunims. Joje esantis cikazinas gali sukelti vėmimą, kraujingą viduriavimą, geltą, kraujavimo sutrikimus ir kepenų pažeidimą, net kepenų nepakankamumą ir mirtį. AKC pabrėžia, kad ypač pavojingos sėklos. Jei namuose gyvena šuo, šio augalo geriau visai nelaikyti.
Kokie sodo augalai ir krūmai Lietuvoje pavojingi šunims?
Sode, kieme ar balkone šuo praleidžia daug laiko be priežiūros, todėl pravartu žinoti, kas auga aplinkui. Toliau – augalai, kurie dažnai sodinami Lietuvoje ir kurių toksiškumą šunims patvirtina ASPCA ar AKC.
Pakalnutės
Pakalnutėse yra kardenolidų, veikiančių širdį. Galimi požymiai – vėmimas, nereguliarus širdies ritmas, žemas kraujospūdis, dezorientacija, traukuliai, sunkiais atvejais koma.
Rododendrai ir azalijos
Šių krūmų lapuose yra grajanotoksino. ASPCA nurodo, kad rimtų problemų gali sukelti vos keli lapai, o požymiai paprastai prasideda per kelias valandas: vėmimas, viduriavimas, seilėtekis, silpnumas, kraujospūdžio kritimas.
Tisai
Tisai populiarūs gyvatvorėse, tačiau šunims jie gali būti mirtini. Juose esantis taksinas veikia širdį: pirmieji požymiai – raumenų drebulys, pasunkėjęs kvėpavimas, traukuliai, galima staigi mirtis dėl širdies nepakankamumo.
Oleandras
Oleandras dažnai auginamas vazone balkone ar terasoje. Jame yra širdį veikiančių glikozidų, todėl jis gali sukelti seilėtekį, pilvo skausmą, viduriavimą, o sunkiais atvejais – mirtį.
Kiti sodo augalai
AKC prie šunims pavojingų augalų priskiria ir rusmenę (Digitalis), kuri gali sukelti širdies nepakankamumą, hortenzijas, kai kurias gebenių rūšis, bijūnų žievę, chrizantemas ir vaismedžių kauliukus bei sėklas.
Ar tulpės ir narcizai pavojingi šunims?
Taip. Tulpėse yra tulipalino A ir B, narcizuose – likorino ir kitų alkaloidų. Abiejų augalų nuodingiausia dalis yra svogūnėlis. Tulpės gali sukelti vėmimą, viduriavimą, seilėtekį, vangumą, o suėdus daugiau narcizų galimi traukuliai, drebulys, širdies ritmo sutrikimai. Būkite ypač atidūs, kai svogūnėliai sodinami arba laikomi maišeliuose ant grindų, o šuo mėgsta kasti žemę.
| Augalas | Kodėl pavojingas | Galimi požymiai |
|---|---|---|
| Difenbachija, monstera, filodendrai | Netirpūs kalcio oksalato kristalai | Burnos dirginimas, seilėtekis, vėmimas, sunku nuryti |
| Alavijas | Saponinai, antrachinonai | Vėmimas, vangumas, viduriavimas |
| Sago palmė | Cikazinas | Vėmimas, kraujingas viduriavimas, gelta, kepenų pažeidimas |
| Pakalnutės | Kardenolidai | Vėmimas, nereguliarus širdies ritmas, traukuliai |
| Rododendrai, azalijos | Grajanotoksinas | Vėmimas, viduriavimas, silpnumas, kraujospūdžio kritimas |
| Tisai | Taksinas | Drebulys, pasunkėjęs kvėpavimas, traukuliai, staigi mirtis |
| Oleandras | Širdies glikozidai | Seilėtekis, pilvo skausmas, viduriavimas |
| Tulpės, narcizai | Tulipalinai, likorinas (daugiausia svogūnėliuose) | Vėmimas, viduriavimas, seilėtekis; narcizai – ir traukuliai |
Ar miško grybai pavojingi šunims?
Taip, ir atskirti nuodingą grybą nuo nekenksmingo sunku net patyrusiam grybautojui. Šiaurės Karolinos valstijos universiteto (NC State) Veterinarijos koledžas įspėja, kad pavojingiausios, pavyzdžiui, žaliosios musmirės, pirmieji požymiai – vėmimas ir viduriavimas – pasireiškia tik po 6–12 valandų, vėliau šuo gali atrodyti pasveikęs, nors kepenys jau pažeidžiamos. Todėl miške ir kieme neleiskite šuniui ėsti grybų, o radę jų savo kieme – pašalinkite. Jei šuo grybą suėdė, nelaukite – skambinkite veterinarui ar budinčiai klinikai ir nedelsdami vežkite šunį.
Kokie požymiai rodo, kad šuo apsinuodijo augalu?
Požymiai priklauso nuo augalo ir suėsto kiekio – nuo lengvo virškinimo sutrikimo iki širdies, kepenų pažeidimų ar traukulių. Dažniausiai pastebima:
- gausus seilėtekis, burnos dirginimas, sunku nuryti;
- vėmimas ir viduriavimas, kartais su krauju;
- vangumas, silpnumas, nenoras judėti;
- drebulys, nekoordinuoti judesiai, traukuliai;
- pasunkėjęs kvėpavimas, neritmiškas širdies plakimas.
Svarbu: kai kurių augalų ir grybų poveikis pasireiškia po kelių valandų ar net vėliau, todėl ramus šuns elgesys iškart po įvykio dar nereiškia, kad pavojaus nėra.
Ką daryti, jei šuo suėdė nuodingą augalą?
- Atimkite iš šuns likusias augalo dalis ir patraukite jį nuo augalo.
- Nedelsdami skambinkite veterinarui, o naktį ar savaitgalį – budinčiai veterinarijos klinikai. Nelaukite, kol atsiras požymių.
- Nesukelkite vėmimo patys, nebent taip nurodė veterinaras – vėmimas kai kuriais atvejais gali pakenkti dar labiau.
- Nufotografuokite augalą arba paimkite jo dalį į maišelį. Jei šuo vėmė, išsaugokite ir tai – veterinarui bus lengviau nustatyti augalą.
- Pasiruoškite pasakyti, koks tai augalas, kada ir kiek jo suėsta, kiek sveria šuo ir kokius požymius matote.
- Vykdykite veterinaro nurodymus ir, jei liepiama, nedelsdami vežkite šunį į kliniką.
Kada kreiptis į veterinarą?
Visada, kai įtariate, kad šuo suėdė nuodingą augalą ar grybą, – net jei jis atrodo sveikas. Skambinkite veterinarui nedelsdami, o naktį – budinčiai klinikai. AKC pabrėžia, kad dažniausia šeimininkų klaida – laukti, ar šuo susirgs. Nesukelkite vėmimo ir neduokite jokių priemonių be veterinaro nurodymo. Tyrimus ir gydymą skiria tik veterinaras, apžiūrėjęs gyvūną.
Kokie augalai saugūs šunims?
Jei norite žalumos namuose, rinkitės augalus, kuriuos ASPCA nurodo kaip netoksiškus šunims ir katėms: kuokštinį chlorofitą, Bostono papartį (nefrolepį) ar senpoliją (uzambarinę žibuoklę). Vis dėlto ASPCA primena, kad bet koks suėstas augalas gali sukelti vėmimą ir skrandžio negalavimą, todėl šuns kramtymo įprotį geriau nukreipti į tam skirtus daiktus.
Jei namuose gyvena ir katė, atkreipkite dėmesį į leliją. ASPCA nurodo, kad tikrosios lelijos šunims netoksiškos, tačiau katėms jos sukelia inkstų nepakankamumą. Plačiau apie tai rašome įraše kokie augalai pavojingi katėms.
Kaip apsaugoti šunį nuo nuodingų augalų?
- Peržiūrėkite namus ir sodą. Pavojingus augalus pašalinkite arba aptverkite, ypač pasodinę naujų ar parsinešę šventinių puokščių.
- Kramtymą nukreipkite. Šuniukai ir nuobodžiaujantys šunys kramto viską iš eilės. Pasiūlykite žaislų šunims, pavyzdžiui, GimDog Bam-Bones bambukinį kaulą. Apie šuniuko poreikius pirmaisiais mėnesiais rasite įraše kuo maitinti šuniuką.
- Pasivaikščiojimuose stebėkite. Jei šuo linkęs rinkti viską nuo žemės, padėti gali antsnukis šunims, pavyzdžiui, Trixie antsnukis-apsauga nuo apnuodyto maisto. Prie antsnukio šunį pratinkite palaipsniui.
- Atlyginkite ne žmonių maistu. Mokydami komandos „palik“, naudokite skanėstus šunims, o jų kiekį įskaičiuokite į dienos racioną – kaip tai padaryti, paaiškinome įraše kiek maisto duoti šuniui.
- Neduokite atsitiktinių žmonių maisto likučių. Šuns racioną geriau sudaryti iš jam skirto maisto – patarimų rasite įraše kokį maistą rinktis šuniui, o visą asortimentą – skiltyje prekės šunims.
Dažniausi klausimai
Ar alavijas nuodingas šunims?
Taip. ASPCA alaviją priskiria šunims toksiškiems augalams: jis gali sukelti vėmimą, vangumą ir viduriavimą. Gelis laikomas valgomu, bet šuo dažniausiai kramto visą lapą.
Ar monstera pavojinga šunims?
Taip. Monsteroje yra netirpių kalcio oksalato kristalų, kurie dirgina burną, sukelia seilėtekį, vėmimą ir sunkumą ryti.
Ar lelijos pavojingos šunims?
ASPCA nurodo, kad tikrosios lelijos šunims netoksiškos, tačiau katėms jos labai pavojingos ir gali sukelti inkstų nepakankamumą. Jei namuose yra ir katė, lelijų geriau nelaikyti.
Kuri tulpės ar narcizo dalis nuodingiausia?
Svogūnėlis. Todėl ypač saugokite šunį, kai rudenį sodinate gėles arba laikote svogūnėlius atvirai, šuniui pasiekiamoje vietoje.
Ar reikia sukelti vėmimą, jei šuo suėdė nuodingą augalą?
Ne, nebent taip nurodė veterinaras. Pirmiausia skambinkite veterinarui ar budinčiai klinikai ir vykdykite jų nurodymus.
Kiek laiko po apsinuodijimo pasireiškia požymiai?
Priklauso nuo augalo. Pavyzdžiui, rododendrų poveikis paprastai prasideda per kelias valandas, o žaliosios musmirės – tik po 6–12 valandų. Todėl nelaukite požymių ir iškart skambinkite veterinarui.
Šaltiniai
- ASPCA Animal Poison Control – toksiškų ir netoksiškų augalų duomenų bazė
- American Kennel Club – Poisonous Plants for Dogs
- VCA Animal Hospitals – ar sukelti vėmimą, jei augintinis suėdė ką nors toksiško
- NC State College of Veterinary Medicine – nuodingi grybai ir šunys
- ASPCApro – Mushroom Poisoning in Dogs
