Tinkamą maistą augintiniui lemia keturi pagrindiniai kriterijai: amžius (gyvenimo etapas), sveikatos būklė, sudėtis (visų pirma gyvūniniai baltymai) ir individualūs veislės ar aktyvumo poreikiai. Kačiukui ar šuniukui reikia daugiau baltymų ir energijos augimui, suaugusiam gyvūnui – subalansuotos palaikomosios mitybos, o senjorui – lengviau virškinamo maisto su sąnarius palaikančiais komponentais. Toliau paaiškinsime, kaip praktiškai įvertinti kiekvieną iš šių kriterijų ir kaip saugiai keisti maistą.
Kaip amžius keičia augintinio mitybos poreikius?
Amžius yra pirmas kriterijus, į kurį verta atsižvelgti, nes energijos ir baltymų poreikis skirtinguose gyvenimo etapuose skiriasi ryškiai. Orientaciniai etapai:
- Kačiukai ir šuniukai (augimo etapas) – kačiukai laikomi augančiais maždaug iki 12 mėnesių (didelių veislių šunys – iki 18–24 mėnesių). Jiems reikia daugiau baltymų, riebalų ir kalorijų vienam kilogramui kūno svorio.
- Suaugę gyvūnai – nuo maždaug 1 metų iki 7 metų. Svarbiausia subalansuota palaikomoji mityba ir porcijų kontrolė, kad neatsirastų antsvorio.
- Senjorai – katės ir šunys nuo maždaug 7–8 metų. Dažnai naudingas lengviau virškinamas maistas su komponentais sąnarių sveikatai palaikyti, mažesnis kalorijų tankis, jei gyvūnas mažiau juda.
Ant pakuotės ieškokite nuorodos apie gyvenimo etapą (angl. „life stage”) – ji parodo, kuriai amžiaus grupei maistas skirtas.
Ar veislė ir dydis turi reikšmės renkantis maistą?
Taip, ypač šunims. Didelės veislės šunims dažnai naudingas maistas, palaikantis sąnarių ir kaulų sveikatą, o mažos veislės būna jautresnės virškinimui ir gauna naudos iš smulkesnės granulės. Katėms veislė mažiau lemia mitybą, tačiau svarbu atsižvelgti į aktyvumą, sterilizaciją ir polinkį antsvoriui. Etiketėje neretai nurodoma, ar maistas pritaikytas konkrečiam dydžiui ar veislei.
Kaip sveikatos būklė veikia maisto pasirinkimą?
Jei augintinis turi sveikatos sutrikimų – pavyzdžiui, jautrų virškinimą, inkstų, šlapimo takų ligas ar polinkį alergijoms – maistą verta rinktis pasitarus su veterinaru. Kai kuriems gyvūnams skiriami specialūs veterinariniai racionai, kurių savavališkai keisti nederėtų. Jei įtariate maisto alergiją ar netoleravimą, veterinaras gali rekomenduoti eliminacinę dietą su vienu baltymų šaltiniu.
Į kokius ingredientus atkreipti dėmesį etiketėje?
Katės yra grynieji mėsėdžiai, todėl joms svarbiausi gyvūniniai baltymai. Renkantis atkreipkite dėmesį į kelis dalykus:
- Baltymų šaltinis pirmose vietose. Ingredientai etiketėje surašomi pagal kiekį, todėl konkreti mėsa (pvz. „vištiena”, „kalakutiena”) sudėties pradžioje yra geras ženklas. Katės maiste baltymų kiekis paprastai turėtų būti aukštas – sausame maiste dažnai 30–40 proc. ir daugiau.
- Grūdai nėra būtini katėms. Jie nėra vienareikšmiškai žalingi, tačiau katės jų nereikalauja, o kai kurioms jautrioms katėms grūdai gali netikti. Šunims augaliniai komponentai priimtinesni, nes jų mityba visaėdiškesnė.
- Konservantai. Ne visi konservantai yra žalingi – jie reikalingi maisto saugumui užtikrinti. Renkantis verta atkreipti dėmesį į aiškiai nurodytą sudėtį ir vengti maisto su daug neapibrėžtų priedų ar dirbtinių dažiklių, kurie augintiniui neduoda naudos.
Daugiau apie mitybos formas rasite straipsnyje sausa ar šlapia mityba katei, o poreikius pagal amžių išsamiau aptariame straipsnyje kačių mityba pagal amžių.
Kaip saugiai pereiti prie naujo maisto?
Maistą reikia keisti palaipsniui, kad būtų išvengta virškinimo sutrikimų. Rekomenduojamas perėjimo grafikas – maždaug 7–10 dienų:
- 1–2 diena: apie 75 proc. senojo maisto ir 25 proc. naujo.
- 3–4 diena: 50 proc. senojo ir 50 proc. naujo.
- 5–6 diena: 25 proc. senojo ir 75 proc. naujo.
- 7–10 diena: jau vien naujas maistas, jei viskas gerai.
Jei pastebite minkštas išmatas ar sumažėjusį apetitą, perėjimą pristabdykite ir kelias dienas pabūkite prie ankstesnių proporcijų. Jautriems gyvūnams perėjimą galima tęsti ir 14 dienų. Daugiau apie pakankamą baltymų ir maisto perėjimą galima rasti tarptautiniuose šaltiniuose, pvz. VCA Animal Hospitals ir Cornell Feline Health Center.
Dažniausios klaidos renkantis ir keičiant maistą
- Per staigus maisto keitimas. Vienadienis perėjimas dažnai sukelia viduriavimą ar vėmimą – laikykitės palaipsnio grafiko.
- Netinkamas gyvenimo etapas. Suaugusio maisto davimas augančiam kačiukui ar atvirkščiai neatitinka realių poreikių.
- Per didelės porcijos. Net kokybiškas maistas, duodamas be saiko, veda į antsvorį. Laikykitės pakuotės rekomendacijų pagal svorį ir jas koreguokite pagal aktyvumą.
- Rinkimasis vien pagal kainą. Pigiausias maistas neretai turi mažiau gyvūninių baltymų ir daugiau užpildų. Vertinkite sudėtį, ne tik kainą.
- Netinkamas granulės dydis. Smulkioms katėms ar mažų veislių šunims per didelė granulė gali apsunkinti valgymą.
Padeda ir porcijų sekimas – apie tai plačiau straipsnyje porcijų kontrolė augintiniams.
Kaip atpažinti kokybišką gamintoją?
Rinkitės maistą iš patikimų gamintojų, kurie aiškiai nurodo sudėtį, maistines vertes ir gyvenimo etapą, kuriam produktas skirtas. Skaidri informacija apie ingredientų kilmę ir maistinę analizę yra geras kokybės ženklas. Platesnį kačių maisto ir prekių šunims pasirinkimą rasite mūsų kataloge.
Kada kreiptis į veterinarą?
Keičiant maistą ar renkantis racioną verta atidžiai stebėti augintinį. Kreipkitės į veterinarą, jei pastebite:
- užsitęsusį vėmimą ar viduriavimą;
- apetito praradimą ar atsisakymą ėsti;
- svorio kritimą arba staigų svorio pokytį;
- niežulį, paraudimą, odos ar kailio problemas keičiant maistą;
- letargiją, apatiją ar kitus neįprastus elgesio pokyčius.
Šie požymiai gali rodyti maisto netoleravimą, alergiją ar kitą sveikatos problemą, kurios negalima ignoruoti. Ypač svarbu nedelsti, jei simptomai stiprūs arba trunka ilgiau nei parą.
Rinkdamiesi maistą augintiniui, atsižvelkite į jo amžių, sveikatos būklę ir individualius poreikius, o kilus abejonių pasitarkite su veterinaru. Tinkamas, palaipsniui įvestas racionas yra viena paprasčiausių būdų prisidėti prie ilgalaikės augintinio sveikatos.
