Kiek maisto duoti šuniui, priklauso nuo jo svorio, amžiaus, aktyvumo, sterilizacijos ir to, kiek kalorijų turi pasirinktas maistas. Pradėkite nuo kiekio, nurodyto ant pakuotės, padalykite jį į kelis valgymus per dieną, o vėliau porciją koreguokite pagal šuns kūno būklę. Suaugusį šunį dažniausiai rekomenduojama šerti du kartus per dieną. Visi čia pateikti skaičiai yra orientyrai, o ne veterinarijos gydytojo nurodymai.
Kas lemia porcijos dydį
Vieno skaičiaus visiems šunims nėra. Net du vienodo svorio šunys gali turėti skirtingus energijos poreikius. Svarbiausi veiksniai yra šie:
- Kūno svoris. Didesniam šuniui reikia daugiau energijos, tačiau ne proporcingai: 20 kg šuniui kalorijų reikia ne dvigubai daugiau nei 10 kg šuniui, o mažiau. Todėl skaičiuojant naudojama laipsninė formulė.
- Amžius ir gyvenimo etapas. Augantis šuniukas kilogramui kūno svorio sunaudoja kur kas daugiau energijos nei suaugęs šuo.
- Aktyvumas. Šuo, kuris kasdien ilgai bėgioja ar dirba, išeikvoja daugiau nei daug laiko namuose praleidžiantis augintinis.
- Sterilizacija ar kastracija. Veterinarinėje literatūroje sterilizuotam suaugusiam šuniui taikomas mažesnis energijos koeficientas nei nesterilizuotam, todėl po operacijos porciją dažnai tenka peržiūrėti.
- Maisto kaloringumas. Vienas sauso maisto puodelis ir tokio pat tūrio šlapio maisto porcija turi labai skirtingą energinę vertę. Skirtingų gamintojų pašarai taip pat skiriasi, todėl visada žiūrėkite į kilokalorijas (kcal), nurodytas ant pakuotės.
Kaip apskaičiuoti, kiek kalorijų reikia šuniui
Veterinarai dažnai pradeda nuo ramybės energijos poreikio (angl. resting energy requirement, RER), t. y. kiek energijos šuo sunaudoja ramybės būsenoje. Pagal MSD (Merck) veterinarijos vadovą jis skaičiuojamas taip:
RER (kcal per dieną) = 70 × (kūno svoris kg)0,75
Tada RER dauginamas iš koeficiento, kuris priklauso nuo gyvenimo etapo. Taip gaunamas apytikris dienos energijos poreikis. Tas pats vadovas pateikia tokius koeficientus:
- suaugęs nesterilizuotas šuo – 1,8 × RER;
- suaugęs sterilizuotas šuo – 1,6 × RER;
- tukti linkęs šuo – 1,4 × RER;
- šuniukas iki 4 mėnesių – 3 × RER;
- šuniukas nuo 4 mėnesių – 2 × RER.
Amerikos gyvūnų ligoninių asociacijos (AAHA) mitybos gairėse pateikiami panašūs intervalai: sterilizuotam suaugusiam šuniui 1,4–1,6, nesterilizuotam 1,6–1,8, o neaktyviam ar tukti linkusiam – 1,0–1,2. Gairėse pabrėžiama, kad tai tik orientyrai, o tikrąjį kiekį reikia derinti stebint šuns svorį ir kūno būklę.
Apytikris RER pagal svorį
Žemiau pateikiamos reikšmės yra apskaičiuotos pagal aukščiau nurodytą formulę ir suapvalintos. Tai ne šėrimo norma, o atspirties taškas. Tikra porcija nustatoma pagal konkretaus maisto pakuotės rekomendacijas ir veterinarijos gydytojo patarimą.
| Šuns svoris | RER, kcal/d. | Sterilizuotas suaugęs (×1,6), kcal/d. | Nesterilizuotas suaugęs (×1,8), kcal/d. |
|---|---|---|---|
| 2 kg | ~120 | ~190 | ~210 |
| 5 kg | ~230 | ~370 | ~420 |
| 10 kg | ~390 | ~630 | ~710 |
| 15 kg | ~530 | ~850 | ~960 |
| 20 kg | ~660 | ~1060 | ~1190 |
| 25 kg | ~780 | ~1250 | ~1410 |
| 30 kg | ~900 | ~1440 | ~1620 |
| 40 kg | ~1110 | ~1780 | ~2000 |
Kaip kalorijas paversti gramais
Ant šunų maisto pakuotės paprastai nurodoma energinė vertė, pavyzdžiui, kcal/kg arba kcal/100 g. Padalykite šuns dienos kalorijų poreikį iš maisto kaloringumo. Pavyzdys: sterilizuotam 20 kg šuniui pagal formulę reikėtų apie 1060 kcal per dieną. Jei maistas turi 3600 kcal/kg (t. y. 3,6 kcal/g), dienos porcija būtų apie 1060 / 3,6 ≈ 295 g. Šį skaičių palyginkite su gamintojo lentele: jei rezultatai skiriasi, pradėkite nuo gamintojo rekomendacijos ir koreguokite pagal kūno būklę.
Gyvūnų gerovės organizacija PDSA pataria maistą sverti elektroninėmis svarstyklėmis – taip porcija bus tikslesnė nei matuojant „iš akies“ ar puodeliu.
Kiek kartų per dieną šerti šunį
Šuniukas
Augantį šuniuką reikia šerti kelis kartus per dieną, kad jis gautų pakankamai energijos augimui. MSD veterinarijos vadovo šeimininkams skirtoje dalyje pateikiamas toks orientacinis grafikas:
- 6–12 savaičių – 4 kartus per dieną;
- 3–6 mėnesių – 3 kartus per dieną;
- 6–12 mėnesių – 2 kartus per dieną.
Tame pačiame šaltinyje nurodoma, kad dauguma šunų suaugusiais tampa 9–12 mėnesių amžiaus, o didelių ir milžiniškų veislių šunims gali prireikti beveik dvejų metų. Kada pereiti prie suaugusiems šunims skirto maisto, geriausia aptarti su veterinarijos gydytoju.
Suaugęs šuo
MSD veterinarijos vadove nurodoma, kad suaugusiems šunims paprastai pakanka 1–2 valgymų per dieną. VCA veterinarijos klinikų tinklo specialistai teigia, kad daugeliui šunų geriausia bent du valgymai per dieną, nors kai kurie šunys puikiai jaučiasi ir valgydami kartą. PDSA taip pat rekomenduoja dienos kiekį padalyti į dvi lygias dalis, o šuniukams ir mažiems šunims gali reikėti iki keturių valgymų.
Jei dažnai išvykstate, šerti tiksliai tuo pačiu laiku padeda automatiniai maisto dozatoriai. Jie tinka ir mažiems šunims, tačiau prieš renkantis verta įsitikinti, kad dozatoriaus talpa ir granulių dydis atitinka jūsų šuns porciją ir maistą.
Sausas ir šlapias maistas kartu, skanėstai
Derindami skirtingų rūšių maistą, skaičiuokite ne gramus, o bendrą kalorijų kiekį. Paprastas būdas:
- nustatykite šuns dienos kalorijų poreikį;
- nuspręskite, kokią dalį energijos gaus iš šlapio maisto šunims, pavyzdžiui, ketvirtadalį;
- likusią dalį skirkite sausam maistui šunims ir kiekvieną dalį pagal pakuotėje nurodytą kaloringumą perskaičiuokite į gramus.
Pavyzdžiui, jei šuniui reikia 1000 kcal per dieną, o 250 kcal jis gaus iš konservo, sausas maistas turi suteikti dar 750 kcal. Neduokite visos sauso maisto porcijos ir dar papildomai šlapio maisto – taip šuo nuolat gaus per daug energijos.
Su skanėstais galioja tas pats principas. Pasaulinė smulkiųjų gyvūnų veterinarijos asociacija WSAVA rekomenduoja, kad skanėstai sudarytų mažiau nei 10 % šuns dienos kalorijų ir niekada nepakeistų įprasto maitinimo. Taigi 1000 kcal per dieną gaunantis šuo iš skanėstų turėtų gauti mažiau nei 100 kcal, o pagrindinio maisto porciją reikėtų atitinkamai sumažinti. Rinkdamiesi skanėstus šunims, atkreipkite dėmesį į jų kaloringumą. WSAVA taip pat primena, kad kai kurie žmonių maisto produktai, pavyzdžiui, šokoladas, vynuogės ir razinos, svogūnai, česnakai, makadamijos riešutai ir ksilitolis, šunims pavojingi.
Kaip suprasti, ar porcija tinkama
Formulė ir pakuotės lentelė yra tik pradžia. Geriausiai apie porcijos tinkamumą byloja pats šuo. WSAVA kūno būklės vertinimo skalėje (angl. body condition score, BCS) naudojami balai nuo 1 iki 9, o idealia laikoma 4–5 balų būklė. Tokio šuns:
- šonkauliai lengvai apčiuopiami, juos dengia tik plonas riebalų sluoksnis;
- žiūrint iš viršaus, už šonkaulių aiškiai matyti liemens susiaurėjimas (talija);
- žiūrint iš šono, pilvas įtrauktas.
Jei šonkaulius sunku apčiuopti, talijos beveik nematyti, o juosmens srityje ir ties uodegos pagrindu kaupiasi riebalai, šuo tikriausiai gauna per daug maisto. Jei šonkauliai, stuburo slanksteliai ar dubens kaulai matyti iš tolo, šuo yra per liesas. Šunį verta reguliariai sverti ir, jei reikia, porciją keisti palaipsniui, nedideliais žingsniais.
Kada kreiptis į veterinarą
Pasitarkite su veterinarijos gydytoju, jei:
- šuo be aiškios priežasties priauga ar netenka svorio;
- pasikeitė jo apetitas arba jis ilgiau nei įprastai atsisako ėsti;
- šuo serga lėtine liga, yra vaikingas ar maitina šuniukus;
- šuniui reikia sulieknėti – svorio mažinimo planą sudarykite kartu su veterinaru, o ne staigiai mažindami porcijas ar badindami šunį.
MSD veterinarijos vadove nurodoma, kad jei šuniui idealiam svoriui išlaikyti reikia neįprastai mažai kalorijų, verta ištirti, ar nėra sveikatos problemų, pavyzdžiui, skydliaukės veiklos sutrikimo. Esant kai kurioms ligoms, veterinarijos gydytojas gali paskirti veterinarinį šunų maistą ir individualią porciją.
Šis straipsnis yra bendro pobūdžio informacija ir nepakeičia veterinarijos gydytojo konsultacijos.
Kaip išsirinkti patį maistą – sausą ar šlapią, pagal amžių, dydį ir jautrumą – aprašėme gide kokį maistą rinktis šuniui.
Dažni klausimai
Ar galima šuniui palikti maisto dubenį visą dieną?
Nuolatinis maisto prieinamumas apsunkina porcijų kontrolę. VCA specialistai laisvo šėrimo nerekomenduoja, ypač šuniukams, nes jis didina nutukimo riziką. Daugumai šunų patogiau duoti pasvertas porcijas nustatytu laiku.
Ar pakuotėje nurodytas kiekis visada teisingas?
Gamintojo lentelė yra geras atspirties taškas, tačiau ji skirta vidutiniam šuniui. Kai kuriems šunims reikia šiek tiek daugiau ar mažiau, todėl porciją koreguokite pagal kūno būklę ir svorį.
Kiek kartų per dieną šerti šuniuką?
Pagal MSD veterinarijos vadovą 6–12 savaičių šuniukas šeriamas 4 kartus, 3–6 mėnesių – 3 kartus, o 6–12 mėnesių – 2 kartus per dieną.
Ar po sterilizacijos reikia mažinti porciją?
Dažnai taip. Sterilizuotam suaugusiam šuniui taikomas mažesnis energijos koeficientas (1,6 × RER) nei nesterilizuotam (1,8 × RER). Po operacijos stebėkite svorį ir, jei šuo pradeda tukti, porciją mažinkite pasitarę su veterinaru.
