Pirmosiomis 24–48 valandomis namuose svarbiausia – ramybė, saugi erdvė ir kuo mažiau įspūdžių. Naujam kačiukui ar šuniukui skirkite vieną nedidelį kambarį su guoliu, vandeniu, maistu ir tualetu ar kraiku, neverskite jo iš karto pažinti visų namų kampų ar susipažinti su visais šeimos nariais vienu metu. Kai augintinis pradės ramiai vaikščioti, ėsti ir domėtis aplinka, galite palaipsniui plėsti jo teritoriją. Toliau – ką dar reikia sutvarkyti per pirmąją savaitę ir mėnesį, kad adaptacija vyktų sklandžiai.
Pasiruoškite namus dar prieš atvykstant augintiniui
Prieš parsivežant kačiuką ar šuniuką namo, patikrinkite, ar pasiekiami kabeliai, vaistai, buitinė chemija ir smulkūs daiktai, kuriuos gyvūnas galėtų nuryti. Iš anksto pasiruoškite baziniu inventoriumi – guoliu, maisto ir vandens indais, kraiku bei tualetu (jei tai katė), taip pat transportavimo krepšiu kelionėms ir vizitams pas veterinarą. Katėms verta iš karto numatyti ir draskyklę – tai sumažina tikimybę, kad ji draskys baldus.
Kada reikalingas pirmasis apsilankymas pas veterinarą?
Pirmąjį patikrinimą pas veterinarą rekomenduojama suplanuoti per pirmą savaitę nuo augintinio parsivežimo, net jei jis atrodo visiškai sveikas. Veterinaras įvertins bendrą būklę, patikrins dėl parazitų ir sudarys skiepijimo bei atskiepijimo nuo kirminų planą. Pagal bendras veterinarines rekomendacijas, pirmieji skiepai kačiukams ir šuniukams dažniausiai pradedami maždaug nuo 6–8 savaičių amžiaus ir kartojami kas kelias savaites, kol augintinis sulaukia apie 16 savaičių – tikslų grafiką visada nustato veterinaras pagal konkretų gyvūną. Daugiau apie skiepijimo ir socializacijos principus galite rasti Cornell Feline Health Center (vet.cornell.edu) arba VCA Animal Hospitals (vcahospitals.com) tinklalapiuose.
Kaip maitinti naują kačiuką ar šuniuką?
Rinkitės kokybišką maistą, pritaikytą augintinio amžiui, dydžiui ir veislei – kačiukams ir šuniukams reikalingas didesnis baltymų ir energijos kiekis nei suaugusiems gyvūnams. Iki 4–6 mėnesių amžiaus jaunikliai dažniausiai maitinami 3–4 kartus per dieną, vėliau maitinimų skaičius palaipsniui mažinamas iki 1–2 kartų, kai augintinis suauga. Laikykitės nuoseklaus grafiko ir venkite pertekliaus skanėstų – jie neturėtų sudaryti daugiau nei nedidelę dienos raciono dalį, nes per didelis jų kiekis gali sutrikdyti augimui reikalingą subalansuotą mitybą. Jei norite tiksliau apskaičiuoti porcijas, naudinga perskaityti straipsnį apie tai, kiek maisto duoti katei per dieną. Tinkamą sausą ar šlapią maistą rasite kačių maisto kategorijoje, o kokybiškus indus – dubenėlių katėms ir šunims skiltyje.
Kraikas, guolis ir kiti baziniai reikmenys
Katei būtinas patogus tualetas ir tinkamas kraikas – dažna klaida yra per staigus kraiko keitimas arba per mažas jo kiekis, dėl ko katė gali pradėti vengti tualeto. Jei planuojate automatinį tualetą, verta iš anksto pasiskaityti, kiek kraiko pilti į automatinį kačių tualetą. Tinkamą kraiką ir tualetus rasite kačių tualetų kategorijoje. Šuniukams ir kačiukams taip pat svarbu turėti savo guolį – ramią, tik jiems priklausančią vietą poilsiui. Tinkamų guolių pasirinkimą rasite guolių katėms ir šunims kategorijoje, o katėms papildomai verta apsvarstyti ir draskyklę.
Socializacija: kiek laiko reikia prieš supažindinant su kitais augintiniais?
Jei namuose jau yra kitų gyvūnų, naujam augintiniui verta skirti atskirą adaptacijos laikotarpį – dažniausiai rekomenduojama 3–7 dienas laikyti jį atskirame kambaryje, leidžiant gyvūnams pirmiausia pripažinti vienas kito kvapą pro duris, o tik vėliau organizuoti trumpus, prižiūrimus susitikimus. Skubotas supažindinimas yra viena dažniausių klaidų, dėl kurios gyvūnai gali pradėti vienas kito vengti arba elgtis agresyviai. Šeimos nariams ir svečiams taip pat verta leisti pažinti naują augintinį palaipsniui, be spaudimo ar per didelio dėmesio iš karto.
Pagrindinis mokymas ir higienos pratybos
Nuo pirmų dienų verta pradėti mokyti pagrindinių komandų, pvz., „sėsk“ ar „ateik“, naudojant trumpas, teigiamas treniruotes su skanėstais. Lygiagrečiai pratinkite augintinį prie higienos procedūrų – reguliariai šukuokite ar šepetėkite kailį, priprakite prie letenėlių ir dantų apžiūros, kad vėliau vizitai pas veterinarą ar priežiūros procedūros nekeltų streso. Katėms taip pat naudinga iš anksto pripratinti prie pavadėlio, jei planuojate vaikščioti lauke – apie tai plačiau rašoma straipsnyje kaip pripratinti katę prie pavadėlio.
Kaip pasirinkti priežiūros priemones: šampūną, šepetį, antkaklį?
Renkantis šampūną, svarbu pasirinkti specialiai gyvūnams skirtą produktą – žmonėms skirti šampūnai gali sudirginti odą dėl netinkamo pH lygio. Šepetys turėtų atitikti kailio tipą: trumpakailiams tinka guminiai ar minkšti šeriai, ilgakailiams – šepečiai su platesniais dantukais, padedantys išvengti gumulų. Antkaklis turi būti reguliuojamas, su saugiu atsegimo mechanizmu ir tarp jo bei kaklo turėtų telpi du pirštai. Tinkamas priežiūros priemones rasite priežiūros priemonių kategorijoje, o antkaklius ir pavadėlius – antkaklių ir pavadėlių skiltyje. Papildomai verta pasidomėti ir apsauga nuo parazitų – daugiau apie tai skaitykite straipsnyje kaip apsaugoti katę nuo blusų ir erkių.
Ką reiškia augintinio kūno kalba?
Naujo augintinio elgesį ir kūno kalbą verta stebėti nuo pirmų dienų – tai padeda laiku pastebėti tiek streso, tiek sveikatos požymius. Katės murkimas ne visada reiškia pasitenkinimą – tai gali būti ir savęs raminimo forma streso ar skausmo metu. Prispausta uodega, atlėpę ausys ar staigus slėpimasis gali rodyti baimę ar diskomfortą. Šuniukams uodegos vizginimas žemai ir greitai gali reikšti sujaudinimą, o lėtas, sustingęs kūnas – nepasitikėjimą situacija. Daugiau apie kačių elgesio interpretavimą galite paskaityti International Cat Care (icatcare.org) tinklalapyje.
Dažniausios klaidos rūpinantis naujai įsigytu augintiniu
- Per ankstyva socializacija su svečiais ar kitais gyvūnais – augintiniui reikia laiko priprasti prie naujos aplinkos, prieš jį supažindinant su daugybe naujų veidų.
- Per didelis maisto ar skanėstų kiekis – tai gali sukelti virškinimo sutrikimus ir per greitą svorio augimą.
- Per anksti leidžiama laisvai lauke – ypač kačiukams ir neskiepytiems šuniukams tai kelia infekcijų ir traumų riziką.
- Per staigus maisto ar kraiko keitimas – naujoves verta įvesti palaipsniui per kelias dienas, kad nesukeltų streso ar virškinimo problemų.
- Higienos pratybų atidėliojimas – kuo vėliau pradedama pratinti prie šukavimo, nagų kirpimo ar dantų valymo, tuo sunkiau tai tampa vėliau.
Kada kreiptis į veterinarą?
Naujo augintinio adaptacijos metu tam tikri simptomai reikalauja neatidėliotino veterinaro įsikišimo. Kreipkitės į veterinarą, jei pastebite:
- ilgiau nei parą trunkantį apetito nebuvimą;
- pasikartojantį vėmimą ar viduriavimą;
- letargiją, neįprastą silpnumą ar užsisklendimą;
- kraują šlapime ar išmatose;
- sunkumus kvėpuojant, stiprų kosulį ar švokštimą;
- staigų svorio kritimą ar dehidratacijos požymius.
Bet kuris iš šių požymių, ypač jauno gyvūno organizmui, gali reikšti rimtesnę problemą, todėl geriau nedelsti ir kreiptis į specialistą, o ne laukti, kol simptomai praeis savaime.
Reguliarūs veterinariniai patikrinimai ateityje
Net kai augintinis sveikas, reguliarūs patikrinimai pas veterinarą – dažniausiai kartą per metus suaugusiam gyvūnui – padeda anksti pastebėti besivystančias problemas ir laiku atnaujinti skiepus. Jei turite klausimų dėl elgesio ar sveikatos, verta pasitarti su veterinaru ar sertifikuotu gyvūnų elgesio specialistu – jie įvertins konkrečią situaciją geriau nei bendro pobūdžio patarimai internete.
Pirmosios savaitės su nauju augintiniu – tai laikas, kai suformuojami įpročiai, kurie liks metams į priekį: kur jis eina į tualetą, kaip reaguoja į priežiūrą, kaip jaučiasi namuose. Jei dar renkatės bazinius reikmenis, peržiūrėkite prekių katėms arba prekių šunims kategorijas – ten rasite viską nuo guolių iki priežiūros priemonių, reikalingų sklandžiai adaptacijai.
