Katę nuo blusų ir erkių geriausia saugo reguliari prevencija – antgalviai lašai, tabletės ar apykaklė, derinami su namų aplinkos švara. Net katės, kurios visą laiką gyvena tik namuose, nėra visiškai apsaugotos, nes parazitus gali atsinešti žmonės ar kiti augintiniai. Šiame straipsnyje – kaip pastebėti problemą laiku ir kokią priemonę rinktis pagal katės gyvenimo būdą.
Kaip suprasti, kad katė turi blusų ar erkių?
Pirmieji požymiai dažniausiai pastebimi ne tiesiogiai parazitą pamačius, o per katės elgesį. Dažnas kasymasis, laižymasis vienoje kūno vietoje, neramumas ar dažnas krypavimasis – tai signalai, kad verta atidžiau apžiūrėti kailį.
Patikimiausias būdas patikrinti dėl blusų – iššukuoti katę tankiu blusų šukavimo šukučiu virš balto popieriaus lapo. Jei ant popieriaus lieka smulkių tamsių taškelių, kurie sudrėkinti vandeniu pasidaro rausvi ar rudi, tai – blusų ekskrementai (nesuvirškinto kraujo likučiai), o ne paprastas nešvarumas.
Erkes rasti sunkiau, nes jos dažniausiai prisitvirtina prie odos ir gali likti nepastebėtos kelias dienas. Dažniausios vietos, kur kimba erkės: ausų sritis, kaklas, pažastys ir tarpupirščiai. Verta reguliariai perbraukti pirštais per šias zonas – prisitvirtinusi erkė jaučiama kaip mažas kietas gumbelis.
Kiti požymiai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:
- odos paraudimas ar smulkios žaizdelės nuo kasymosi;
- pleiskanos ar susivėlęs kailis tam tikrose vietose;
- plaukų slinkimas lopinėliais, ypač nugaros apačioje ar prie uodegos pagrindo.
Kada rizika didžiausia – ar blusos aktualios tik vasarą?
Rizika didžiausia šiltuoju metų laiku – nuo pavasario iki rudens, kai lauko temperatūra ir drėgmė sudaro palankias sąlygas blusų ir erkių dauginimuisi. Tačiau šildomuose namuose blusos gali išgyventi ir daugintis ištisus metus, nepaisant lauko sezono, todėl žiemą visiškai atsipalaiduoti nereikėtų.
Erkių aktyvumas paprastai prasideda anksti pavasarį, kai oro temperatūra pakyla virš kelių laipsnių šilumos – kai kuriais metais tai įvyksta jau vasario ar kovo mėnesį. Jei katė turi kontaktą su lauku, balkonu, sodu ar kitais gyvūnais, prevenciją verta tęsti visus metus, ne tik šiltuoju sezonu.
Kuo skiriasi dedeklės, antgalviniai lašai ir apykaklės?
Rinkoje yra kelios pagrindinės priemonių formos, ir kiekviena turi savo privalumų bei apribojimų.
Antgalviai (spot-on) lašai lašinami tiesiai ant odos, dažniausiai tarp menčių, kur katė negali jų nulaižyti. Veiklioji medžiaga pasiskirsto per odos riebalinę plėvelę ir apsaugo visą kūną. Dauguma tokių priemonių naudojamos kartą per mėnesį, tačiau tikslų dažnumą visada nurodo gamintojas ant pakuotės.
Tabletės ar kramtomosios dedeklės veikia iš vidaus, per kraują, ir jų privalumas – kailis lieka nesuteptas, o priemonė neišsiplauna maudant katę ar lyjant lietui, jei katė turi priėjimą prie lauko. Kai kurioms katėms tai patogiau, nes nereikia liesti odos.
Apykaklės nuo blusų ir erkių suteikia ilgalaikę, dažniausiai kelių mėnesių apsaugą ir yra patogios nuolatiniam nešiojimui. Tačiau ne visos apykaklės tinka labai mažiems kačiukams – amžiaus ribojimą visada reikia tikrinti pakuotėje.
Kelias priemones derinti (pvz., apykaklę ir antgalvius lašus vienu metu) dažniausiai nereikia ir tai gali padidinti perdozavimo riziką. Jei viena priemonė neveikia pakankamai efektyviai, geriau pasitarti su veterinaru dėl priemonės pakeitimo, o ne derinti kelis produktus savo nuožiūra.
Kaip išsirinkti tinkamą priemonę savo katei?
Renkantis priemonę, svarbiausi trys kriterijai – katės svoris, amžius ir bendra sveikatos būklė. Dauguma priemonių turi skirtingas dozes pagal svorio grupes, ir per didelė ar per maža dozė gali būti neveiksminga arba pavojinga.
Kačiukams, nėščioms ar žindančioms katėms reikalingos specialiai joms pritaikytos, švelnesnės formulės – ne visos suaugusioms katėms skirtos priemonės tinka jaunam ar nėščiam organizmui. Amžiaus riba (pvz., nuo kelių savaičių ar mėnesių) visada nurodyta ant pakuotės.
Vienas svarbiausių saugumo taisyklių: niekada nenaudokite šunims skirtų priemonių katėms. Kai kurios šunų blusų priemonės, ypač su permetrinu, katėms yra toksiškos ir gali sukelti rimtą apsinuodijimą, net jei dozė atrodo maža. Visada rinkitės produktą, kuris paženklintas būtent katėms.
Jei katė turi lėtinių ligų, yra senyvo amžiaus arba jau vartoja kitus vaistus, prieš renkantis naują priemonę verta pasitarti su veterinaru – jis padės parinkti tinkamiausią variantą be sąveikų su kitu gydymu.
Ar reikia prevencijos, jei katė gyvena tik namuose?
Taip, prevencija rekomenduojama net katėms, kurios niekada neišeina į lauką. Blusos gali patekti į namus ant žmonių drabužių ar avalynės, taip pat jas gali atnešti kitas augintinis – šuo, kita katė ar net trumpam apsilankęs svečio gyvūnas.
Rizika tokioms katėms yra mažesnė nei lauke laiką leidžiančioms, bet ne nulinė. Todėl namų katėms dažniausiai pakanka retesnio, bet reguliaraus tikrinimo ir prevencijos – pavyzdžiui, periodiško šukavimo ir stebėjimo, ar nėra kasymosi požymių, net jei nuolatinė mėnesinė priemonė nenaudojama.
Kaip apsaugoti namų aplinką, ne tik pačią katę?
Gydant katę nuo blusų, labai svarbu tuo pačiu metu tvarkyti ir namų aplinką. Suaugusios blusos sudaro tik nedidelę dalį visos populiacijos – dauguma kiaušinėlių, lervų ir lėliukių slepiasi kilimuose, patalynėje, sofos siūlėse ir kraiko vietos aplinkoje. Jei tvarkoma tik katė, o aplinka lieka neliesta, blusos greitai grįžta.
Praktiniai žingsniai:
- reguliariai dulkių siurbliu valyti kilimus, sofas ir kates mėgstamas vietas;
- skalbti katės patalynę, guolio užvalkalus ir kraiko vietos aplinką karštu vandeniu;
- dulkių siurblio maišelį ar konteinerį ištuštinti iš karto po valymo, kad lervos nesugrįžtų atgal.
Jei užkrėtimas didelis arba blusos grįžta nepaisant valymo, verta apsvarstyti specialias aplinkos purškiamas priemones arba kviestis kenkėjų kontrolės specialistus, kurie dirba su gyvūnams saugiais produktais.
Kokios dažniausios klaidos naudojant blusų ir erkių priemones?
- Netinkamos dozės parinkimas pagal svorį – per maža dozė neveikia, per didelė kelia pavojų sveikatai.
- Šunų priemonių naudojimas katei – viena pavojingiausių klaidų, galinti sukelti rimtą apsinuodijimą.
- Priemonės naudojimas nereguliariai, tik pastebėjus problemą, o ne pagal grafiką – tarp dozių atsiranda „langas", kai katė lieka neapsaugota.
- Kelių skirtingų cheminių priemonių derinimas be veterinaro konsultacijos – padidina šalutinio poveikio riziką, o nauda dažniausiai nepasiteisina.
Jei nesate tikri, kaip dažnai reikia kartoti procedūrą ar kokia dozė tinka jūsų katei, saugiausia patikrinti pakuotės informaciją arba pasitarti su veterinaru, o ne spėlioti.
Kada kreiptis į veterinarą?
Kreiptis į veterinarą reikėtų, jei:
- po priemonės panaudojimo pastebimas neįprastas elgesys, padidėjęs seilėtekis, vėmimas, drebulys ar odos paraudimas panaudojimo vietoje;
- blusų ar erkių yra labai daug, arba katė dėl jų tampa apatiška, nustoja ėsti ar aiškiai kenčia;
- įtariama erkinė infekcija – požymiai gali apimti letargiją, karščiavimą, patinimą ar skausmą įkandimo vietoje.
Šios situacijos gali reikšti alerginę reakciją į priemonę arba pernešamą infekciją, todėl geriau nedelsti ir kreiptis profesionalios pagalbos, o ne laukti, kol simptomai praeis savaime. Daugiau patikimos informacijos apie blusų ir erkių prevenciją katėms galima rasti International Cat Care organizacijos parengtose rekomendacijose.
Tinkamai parinkta prevencijos priemonė ir švari namų aplinka yra pagrindas, saugantis katę nuo blusų ir erkių ištisus metus. Jei ieškote higienos ar priežiūros priemonių, padedančių palaikyti katės sveikatą kasdien, verta apsižvalgyti priežiūros priemonių kategorijoje. O jei katė kartu susiduria ir su tualeto įpročių problemomis, gali būti naudingas straipsnis apie tai, kodėl katė kasa aplink tualetą, o ne kraike.
