Kačiukai pirmą kartą skiepijami sulaukę 8–9 savaičių, o toliau skiepai kartojami pagal veterinaro nustatytą grafiką iki maždaug 16 savaičių amžiaus, vėliau – kasmet arba kas keletą metų, priklausomai nuo vakcinos tipo ir katės gyvenimo sąlygų. Toliau rasite aiškų skiepijimo kalendorių pagal amžių, sužinosite, kurie skiepai laikomi būtinais, o kurie – tik rekomenduojamais, bei kaip elgtis, jei terminas jau praleistas.
Kada kačiukui reikia pirmo skiepo?
Pirmasis skiepas kačiukui paprastai skiriamas sulaukus 8–9 savaičių. Anksčiau skiepyti neverta – iki tol kačiuką dar saugo iš motinos su pienu gauti antikūnai, kurie gali susilpninti vakcinos veikimą ir sumažinti jos efektyvumą. Kuo anksčiau nei rekomenduojama suleidžiama vakcina, tuo didesnė tikimybė, kad organizmas nesuformuos pakankamos apsaugos.
Prieš pirmą skiepą veterinaras paprastai įvertina:
- bendrą kačiuko sveikatos būklę (svorį, temperatūrą, kvėpavimą, gleivines);
- ar atlikta vidinių ir išorinių parazitų prevencija (skiepyti rekomenduojama tik sveiką gyvūną);
- gyvenimo sąlygas – ar kačiukas augs tik namuose, ar turės priėjimą į lauką.
Jei kačiukas atrodo silpnas, turi karščiavimo požymių ar viduriuoja, veterinaras dažniausiai atidės skiepą, kol būklė stabilizuosis.
Koks pilnas kačiukų skiepijimo grafikas iki pusės metų?
Orientacinis kačiukų skiepijimo grafikas atrodo taip:
| Amžius | Veiksmas |
|---|---|
| 8–9 sav. | Pirma skiepo dozė (pagrindiniai virusai) |
| 12 sav. | Antra dozė |
| 12–16 sav. | Trečia dozė + pasiutligės skiepas (tiksli data priklauso nuo vakcinos gamintojo instrukcijos) |
| 1 metai | Pirmas pakartojimas |
Tikslius intervalus visada nustato veterinaras, nes jie priklauso nuo konkrečios vakcinos gamintojo rekomendacijų ir katės sveikatos būklės. Lietuvoje pasiutligės skiepijimas atliekamas laikantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) nustatytų reikalavimų bei konkretaus vakcinos preparato instrukcijos – tikslią datą ir vėlesnio kartojimo grafiką visada nurodo veterinaras.
Kelios dozės reikalingos todėl, kad motinos antikūnai kačiuko organizme išnyksta ne visiems vienu metu – vienam kačiukui tai gali įvykti 8 savaičių amžiuje, kitam – tik 12–14 savaičių. Pakartotinos dozės užtikrina, kad vakcina „sugautų" tą momentą, kai organizmas jau gali savarankiškai suformuoti imuninį atsaką.
Kurie skiepai laikomi būtinais (core), o kurie – pasirenkamais?
Veterinarinėje praktikoje skiepai skirstomi į būtinuosius (core) ir pasirenkamuosius (non-core). Ši klasifikacija remiasi WSAVA (Pasaulinės smulkiųjų gyvūnų veterinarijos asociacijos) vakcinavimo gairėmis, kuriomis vadovaujasi dauguma veterinarijos klinikų.
Būtinieji skiepai rekomenduojami visoms katėms, nepriklausomai nuo gyvenimo būdo:
- kačių maras (panleukopenija) – labai užkrečiama ir pavojinga liga, ypač jauniems kačiukams;
- herpesvirusas (rinotracheitas);
- kalicivirusas;
- pasiutligė – privaloma pagal teisės aktus daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje.
Pasirenkami skiepai skiriami įvertinus konkrečios katės riziką:
- kačių leukemija (FeLV) – aktualu katėms, kurios turi priėjimą į lauką arba gyvena kartu su kitomis, nepatikrintomis katėmis;
- chlamidiozė – dažniau rekomenduojama daugiabučiuose namuose, kur gyvena kelios katės, ar prieglaudose.
Veterinaras riziką vertina pagal tai, ar katė išeina į lauką, ar kontaktuoja su kitomis katėmis, ar gyvena daugiakatėje aplinkoje, taip pat pagal regiono epidemiologinę situaciją.
Kaip dažnai reikia kartoti skiepus suaugusiai katei?
Pirmas pakartojimas paprastai atliekamas praėjus metams po pradinio skiepijimo kurso. Vėliau dažnis priklauso nuo vakcinos gamintojo rekomendacijų – kai kurie preparatai kartojami kasmet, kiti kartojami rečiau. Pagal WSAVA vakcinavimo gaires, dalis maro, herpesviruso ir kaliciviruso (FVRCP) vakcinų gali suteikti apsaugą iki 3 metų, tačiau tikslų intervalą visada nustato konkretaus preparato gamintojas ir jūsų katę stebintis veterinaras.
Grafikas gali skirtis tarp klinikų, nes:
- naudojamos skirtingų gamintojų vakcinos su skirtingu galiojimo laikotarpiu;
- vietinė teisinė bazė (ypač dėl pasiutligės) gali reikalauti dažnesnio kartojimo;
- veterinaras gali koreguoti grafiką pagal individualią katės rizikos grupę – pavyzdžiui, lauko katėms dažnai rekomenduojamas dažnesnis skiepijimas nei nuolat namuose gyvenančioms.
Todėl geriausia orientuotis ne į bendrą internete rastą taisyklę, o į konkretų grafiką, kurį sudaro jūsų katę stebintis veterinaras.
Ką daryti, jei praleidote skiepijimo terminą?
Jei praleistas vienas iš pradinio kačiuko kurso skiepų, dažniausiai kurso iš naujo pradėti nereikia – veterinaras įvertina, kiek laiko praėjo, ir tiesiog paskiria trūkstamą dozę arba koreguoja tolesnį grafiką.
Jei praleistas suaugusios katės metinis ar kelerių metų pakartojimas ir nuo paskutinio skiepo praėjo žymiai ilgesnis laikotarpis, veterinaras gali nuspręsti, kad saugiau pradėti pilną kursą iš naujo, nes imunitetas per tą laiką galėjo susilpnėti.
Ilgai atidėlioti skiepai kelia riziką:
- katė lieka neapsaugota nuo pavojingų ir kartais mirtinų virusinių ligų;
- padidėja rizika užsikrėsti kontaktuojant su kitais gyvūnais ar per aplinką;
- pasiutligės atveju neatnaujintas skiepas gali reikšti teisinių pasekmių, jei katė turi priėjimą į lauką.
Bet kuriuo atveju, jei nesate tikri, ar skiepų grafikas dar galioja, geriausia kreiptis į veterinarą – jis peržiūrės skiepų pasą ir pasakys, ar reikia naujo kurso, ar užtenka vienos dozės.
Kokios reakcijos į skiepą yra normalios, o kada kreiptis į veterinarą?
Po skiepo dažniausiai pasitaiko lengvų, trumpalaikių reakcijų, kurios nekelia pavojaus:
- trumpalaikis mieguistumas ar sumažėjęs aktyvumas;
- šiek tiek sumažėjęs apetitas 1–2 dienoms;
- nedidelis paburkimas ar jautrumas dūrio vietoje, kuris praeina per kelias dienas.
Pagal Cornell Feline Health Center pateiktą informaciją, sunkios alerginės reakcijos pasitaiko nedažnai, tačiau jei jos atsiranda, tai dažniausiai įvyksta per pirmas valandas po skiepo – todėl vertėtų kurį laiką po procedūros stebėti katės savijautą namuose.
Kada kreiptis į veterinarą? Šie požymiai nėra normalūs ir reikalauja skubios konsultacijos:
- vėmimas ar viduriavimas;
- stiprus ar didėjantis patinimas dūrio vietoje arba veido, snukio srityje;
- sunkus kvėpavimas ar dusulys;
- letargija, trunkanti ilgiau nei parą;
- odos bėrimas, niežėjimas ar staigus stiprus silpnumas netrukus po injekcijos.
Daugiau apie skiepų saugumą ir galimas reakcijas galima rasti Cornell Feline Health Center parengtoje medžiagoje.
Ar skiepai reikalingi katėms, kurios visada gyvena namuose?
Taip, būtinieji (core) skiepai rekomenduojami net ir toms katėms, kurios niekada neišeina į lauką. Virusai gali patekti į namus ir netiesiogiai:
- ant žmonių drabužių ar avalynės;
- per kitus augintinius, kurie turi priėjimą į lauką;
- per trumpalaikį kontaktą – pavyzdžiui, veterinarijos klinikoje, viešbutyje gyvūnams ar apsilankius pas draugus, turinčius kačių.
Kai kurie virusai, tokie kaip kačių maro sukėlėjas, aplinkoje gali išlikti gyvybingi ilgą laiką, todėl tiesioginis kontaktas su kita katė nėra būtinas užsikrėtimui.
Retesnį skiepijimo grafiką namuose gyvenančiai, niekada neišeinančiai katei galima svarstyti, tačiau tik kartu su veterinaru, kuris įvertins individualią riziką, katės amžių, sveikatos būklę ir vietinę epidemiologinę situaciją.
Kaip pasiruošti katės apsilankymui pas veterinarą dėl skiepo?
Kad vizitas praeitų ramiau tiek katei, tiek jums, verta iš anksto pasiruošti:
- Transportavimas. Katę geriausia vežti saugiame, tvirtame transportavimo krepšyje, o ne ant rankų ar palaidą automobilyje – tai sumažina streso ir pabėgimo riziką. Tinkamai parinktus transportavimo krepšius verta turėti namuose dar prieš pirmąjį vizitą.
- Informacija veterinarui. Prieš vizitą pasižymėkite pastebėjimus apie katės apetitą, elgesį, tualeto įpročius, ar buvo vėmimo, viduriavimo epizodų, taip pat papasakokite apie gyvenimo sąlygas – ar katė turi priėjimą į lauką, ar namuose yra kitų gyvūnų.
- Skiepų pasas. Jį būtina vežtis kiekvieną kartą – jame fiksuojama vakcinų istorija, serijos numeriai ir datos, o tai padeda veterinarui tiksliai suplanuoti tolesnį grafiką ir išvengti nereikalingo pakartotinio skiepijimo.
Taip pat verta iš anksto pasirūpinti parazitų prevencija – tai dažnai aptariama tuo pačiu vizitu. Daugiau apie tai galite rasti straipsnyje kaip apsaugoti katę nuo blusų ir erkių.
