Kačių vandens fontano vieta namuose gali nulemti, ar katė iš tikrųjų geria daugiau vandens, ar tiesiog ignoruoja naują įrenginį. Geriausia jį statyti atokiau nuo maisto dubenėlio ir tualeto, ramioje, bet lengvai pasiekiamoje vietoje, kur katė jaučiasi saugi. Toliau paaiškiname, kodėl atstumas ir aplinka turi tokią didelę reikšmę bei kaip parinkti vietą kiekvienam namų tipui.
Kodėl vieta namuose tiesiogiai lemia, ar katė gers daugiau vandens?
Manoma, kad katės požiūrį į vandenį formuoja instinktai, paveldėti iš laukinių protėvių – gamtoje vanduo šalia maisto liekanų ar ekskrementų dažniau būna užterštas, todėl katės linkusios tokių vietų vengti. Nors tai nėra griežtai moksliškai išmatuotas dėsnis, elgesio specialistai ir veterinarai šią tendenciją pastebi gana nuosekliai kasdienėje praktikoje. Namų aplinkoje šis polinkis niekur nedingsta: vandens fontanas, pastatytas prie maisto dubenėlio ar arti tualeto, katei gali atrodyti nepatrauklus, net jei vanduo švarus ir šviežias.
Būtent netinkama vieta – viena dažniausių priežasčių, kodėl naujas kačių vandens fontanas lieka nepastebėtas arba naudojamas retai. Savininkai dažnai stebisi, kodėl brangus įrenginys neveikia taip, kaip tikėtasi, nors problema slypi ne pačiame fontane, o jo išdėstyme.
Koks atstumas turėtų būti tarp vandens fontano ir maisto bei tualeto?
Tikslaus, universalaus atstumo, tinkančio visiems namams, nėra – svarbiau bendras principas: vandens šaltinį verta statyti kuo toliau nuo maisto ir kraiko dėžės, kiek tik leidžia namų erdvė. Idealiu atveju – skirtinguose kambariuose arba bent skirtinguose namų kampuose. Kuo aiškiau atskirtos zonos, tuo mažesnė tikimybė, kad katė vandenį sies su maisto ar tualeto kvapais.
Jei namai nedideli ir fiziškai atskirti kambariai nėra galimybė, atstumą galima „padidinti" psichologiškai:
- pastatyti fontaną kitame namų lygyje (jei yra laiptai);
- panaudoti baldus kaip vizualią barjerą – pavyzdžiui, statyti vandenį už spintelės kampo, o ne tiesioje linijoje su maisto vieta;
- rinktis priešingą kambario pusę, net jei tai tas pats kambarys.
Svarbiausia – kad katė, artėdama prie vandens, kuo mažiau jaustų maisto ar tualeto kvapą tuo pačiu metu.
Kokia vieta namuose katėms patinka labiausiai?
Katėms patinka ramios, bet ne izoliuotos vietos. Fontanas neturėtų stovėti triukšmingame ar judriame koridoriuje, tačiau ir ne uždarame sandėliuke ar tamsiame kampe, kur katė jaustųsi atkirsta nuo likusios erdvės. Idealu – vieta, iš kurios katė gali stebėti, kas vyksta aplink, bet niekas jos netrikdo netikėtai iš nugaros.
Gerai veikia vietos netoli katės pačios pasirinktų poilsio ar žaidimo zonų – pavyzdžiui, prie mėgstamos palangės ar minkšto guolio, kuriame katė ir taip praleidžia daug laiko. Tai skiriasi nuo žmonių eismo koridoriaus: čia kalbama apie vietą, kurią katė renkasi savo noru, ne apie taką, kuriuo nuolat vaikšto visi namų gyventojai. Jei katė jau turi „savo" kampą, kuriame jaučiasi patogiai, vandens fontanas netoliese turi didesnę tikimybę būti pastebėtas ir naudojamas reguliariai.
Verta vengti:
- vietų prie lauko durų ar languose, kur dažnas judėjimas ir triukšmas;
- siaurų praėjimų, kuriais žmonės nuolat vaikšto iš vieno kambario į kitą;
- vietų, kur katė retai užsuka savo noru.
Ar triukšmas ir vibracija atbaido kates nuo gėrimo?
Daugelis savininkų pastebi, kad fontano skleidžiamas garsas ir vibracija gali turėti reikšmės, ypač jautresnėms katėms – tai bendras stebėjimas iš kasdienės patirties, o ne konkrečiu tyrimu patvirtintas faktas. Variklio ūžesys ant kietų paviršių, pavyzdžiui, plytelių ar medinių grindų, žmogui gali atrodyti nereikšmingas, tačiau katė, jausdama neįprastą vibraciją po letenomis, kartais tiesiog vengia tos vietos.
Kaip sumažinti galimą triukšmo poveikį:
- po fontanu padėti minkštą kilimėlį ar padėkliuką, kuris sugeria vibraciją;
- rinktis vietą toliau nuo sienų, kurios sustiprina aidą;
- vengti statyti fontaną tiesiai ant metalinių ar tuščiavidurių paviršių.
Taip pat verta vengti vietų šalia skalbimo mašinos, šaldytuvo ar kitos buitinės technikos – šie prietaisai patys skleidžia garsą ir vibraciją, o kartu su fontano veikimu gali sukurti aplinką, kurioje katė nesijaučia ramiai gerti.
Kiek vandens fontanų reikia namuose su keliomis katėmis ir kur juos išdėstyti?
Namuose su keliomis katėmis paprastai rekomenduojama turėti daugiau nei vieną vandens prieigos tašką, kad kiekviena katė galėtų gerti nesijausdama priklausoma nuo kitų. Tikslus skaičius priklauso nuo katių skaičiaus, namų dydžio ir planavimo – universalios formulės vandens šaltiniams nėra, nors panaši „N+1" taisyklė dažnai minima kalbant apie kraiko dėžes.
Svarbu ne tik kiekis, bet ir išdėstymas – vandens taškus verta statyti skirtinguose namų kampuose, o ne sugrupuotus vienoje vietoje. Priežastis paprasta: jei namuose yra dominuojanti katė, ji gali „kontroliuoti" prieigą prie vandens ir neleisti kitoms katėms artintis, ypač jei visi šaltiniai sutelkti vienoje erdvėje. Padalinus vandens taškus po skirtingus kambarius, kiekviena katė turi galimybę gerti nejausdama socialinės įtampos.
Daugiau apie tai, kiek fontanų realiai reikia pagal katės skaičių ir namų planą, rasite straipsnyje vandens fontanas kelioms katėms: kiek jų reikia namuose?
Kokios dažniausios klaidos renkantis vietą vandens fontanui?
Net ir kokybiškas vandens fontanas katėms neatliks savo funkcijos, jei vieta parinkta netinkamai. Dažniausios klaidos:
- Statymas šalia maisto dubenėlio dėl patogumo. Tai atrodo logiška žmogui, bet katei – dažnai priešingai.
- Vieta judriame koridoriuje ar prie lauko durų. Nuolatinis judėjimas ir triukšmas trikdo katę, kuri nori gerti ramiai.
- Fontanas paslėptas per toli. Jei vieta per nutolusi ar sunkiai pasiekiama (pavyzdžiui, rūsyje ar uždarame kambaryje, kur katė retai patenka), ji gali tiesiog pamiršti ar nesugalvoti ten eiti.
- Per arti tualeto. Net jei kraiko dėžė švari, kvapo asociacija gali būti pakankama priežastis vengti vandens netoliese.
Jei planuojate namuose įrengti ir automatinį kačių tualetą, verta iš anksto apgalvoti, kaip išdėstyti visą erdvę – tualetą, maistą ir vandenį – kad kiekviena zona liktų atskira. Apie tinkamą kačių tualetų vietą namuose taip pat verta pagalvoti kartu su vandens fontano vieta, nes abu sprendimai veikia vienas kitą.
Kaip suprasti, ar pasirinkta vieta katei tinka?
Geriausias rodiklis – katės elgesys per pirmąsias dienas po fontano pastatymo. Požymiai, kad vieta tinkama:
- katė reguliariai, be raginimo, pati prieina prie fontano;
- geria ramiai, nesidairo į šalis ir nebėga tuoj pat šalin;
- neapeidinėja fontano dideliu lanku, tarsi vengdama tos vietos.
Pirmosiomis dienomis verta stebėti, ar vandens lygis fontane apskritai mažėja – tai paprasčiausias būdas pastebėti, ar katė iš tikrųjų geria. Jei po kurio laiko katė fontano vis dar vengia arba geria akivaizdžiai rečiau nei anksčiau iš įprasto dubenėlio, verta pabandyti perkelti fontaną į kitą vietą, o ne manyti, kad katei tiesiog „nepatinka fontanai" apskritai.
Taip pat naudinga žinoti, kiek vandens katė papildomai gauna iš maisto – jei ji valgo daugiausia sausą maistą, vandens poreikis iš gėrimo šaltinio yra didesnis nei katėms, valgančioms šlapią maistą. Apie tai plačiau rašoma straipsnyje kiek vandens katė gauna iš maisto.
Kada kreiptis į veterinarą dėl per mažo vandens suvartojimo?
Jei katė nedaug geria net pakeitus vandens fontano vietą, bandžius kelias skirtingas erdves ir vandens tipus, priežastis gali būti ne vien elgesio ar aplinkos klausimas. Sumažėjęs vandens suvartojimas kartu su kitais pokyčiais gali rodyti sveikatos problemą.
Verta atkreipti dėmesį į šiuos požymius:
- sumažėjęs apetitas ar visiškas maisto atsisakymas;
- vangumas, sumažėjęs judrumas;
- pasikeitęs šlapinimosi dažnis ar kiekis;
- akivaizdus svorio kritimas per trumpą laiką.
Jei šie požymiai pasireiškia kartu su sumažėjusiu vandens gėrimu ir išlieka ne vieną dieną, rekomenduojama pasitarti su veterinaru. Tik specialistas gali įvertinti, ar priežastis susijusi su elgesiu, ar reikalingas platesnis sveikatos patikrinimas. Bendrą informaciją apie kačių sveikatą ir elgesio ypatumus galima rasti Cornell Feline Health Center svetainėje.
Galiausiai, jei katė turi tendenciją mažiau gerti tam tikru metų laiku, tai gali būti susiję ir su aplinkos temperatūra – apie tai plačiau skaitykite straipsnyje kodėl katė žiemą geria mažiau vandens.
