Monoproteininis maistas šunims turi vieną gyvūninio baltymo šaltinį, o hipoalerginis maistas sudaromas taip, kad sumažintų alerginės reakcijos tikimybę, dažniausiai su šuniui nauju arba hidrolizuotu baltymu. Jei įtariate maisto alergiją, pirmiausia kreipkitės į veterinarą: patikimiausias būdas ją patvirtinti – eliminacinė dieta ir provokacinis testas, kuriuos skiria ir prižiūri veterinaras.
Bendrus maisto pasirinkimo principus aptarėme įraše kokį maistą rinktis šuniui. Čia plačiau apie tai, kaip atpažinti šuns maisto alergiją, ką reiškia užrašai ant pakuočių ir kada parduotuvinio maisto nepakanka.
Maisto alergija ir netoleravimas: kuo skiriasi
Veterinarinėje literatūroje vartojamas platesnis terminas – nepageidaujamos reakcijos į maistą. Maisto alergija yra imuninė reakcija: šuns imuninė sistema per stipriai reaguoja į tam tikrą maisto komponentą. Netoleravimas su imunine sistema nesusijęs – pavyzdžiui, laktozės netoleravimas yra medžiagų apykaitos sutrikimas. Požymiai gali būti panašūs, todėl jų priežastį turi įvertinti veterinaras.
Kaip dažnai pasitaiko maisto alergija? MSD vadove nurodoma, kad ją turi apie 1–2 % visų veterinarų apžiūrimų šunų ir 9–40 % šunų, kurie kenčia nuo niežulio. Savininkams skirtame MSD (Merck) vadove minima, kad didesnė rizika gali būti labradorų retriverių, Vest Hailando baltųjų terjerų ir kokerspanielių. Vis dėlto alergija gali pasireikšti bet kurios veislės šuniui.
Dažniausi maisto alergijos požymiai
Pagal MSD veterinarijos vadovą, dažniausiai pasireiškia:
- niežulys – pagrindinis odos požymis; gali niežėti vienoje ar keliose vietose arba visą kūną;
- ausų uždegimai (išorinis otitas), kartais su antrine infekcija;
- pažeista oda ant letenų, ausų kaušelių ir pilvo, rečiau – aplink išangę ir lytinius organus;
- pasikartojančios bakterinės ar mielių (malasezijų) odos infekcijos, net kai šuo nesikaso;
- virškinimo sutrikimai: vėmimas, viduriavimas, minkštos išmatos, tuštinimasis dažniau nei tris kartus per dieną, dujų kaupimasis, svorio kritimas.
Savininkams skirtame MSD vadove pabrėžiama, kad maisto alergijos niežulys mažai kinta pagal metų laiką. Vis dėlto tokius pačius požymius sukelia ir aplinkos ar blusų alergija, todėl vien iš jų diagnozės nustatyti negalima.
Dažniausi alergenai šunims
Mokslinėje apžvalgoje, apibendrinusioje 297 šunų su patvirtinta maisto alergija duomenis (Mueller, Olivry ir Prélaud, 2016), dažniausiai nustatyti alergenų šaltiniai buvo tokie:
| Maisto šaltinis | Šunų dalis |
|---|---|
| Jautiena | 34 % |
| Pieno produktai | 17 % |
| Vištiena | 15 % |
| Kviečiai | 13 % |
| Soja | 6 % |
| Ėriena | 5 % |
| Kukurūzai, kiaušiniai | po 4 % |
Autoriai pabrėžia, kad tai nėra tikslus paplitimas: dažniausi alergenai iš dalies atspindi ir tai, kokiais baltymais šunys dažniausiai šeriami. Atkreipkite dėmesį, kad sąraše yra ir ėriena. Mažiau įprastas baltymas nebūtinai tinka konkrečiam šuniui – svarbu, ką jis valgė anksčiau.
Kaip diagnozuojama šuns maisto alergija
Eliminacinė dieta
Patikimiausias būdas yra eliminacinė dieta. Šuniui duodamas visavertis maistas su baltymu, kurio jis anksčiau nevalgė (naujas baltymas), arba su hidrolizuotu baltymu, suskaidytu į tokias mažas dalis, kad imuninė sistema jų paprastai nebeatpažįsta. Naujas baltymas neturėtų būti giminingas anksčiau valgytiems: MSD pateikia pavyzdį, kad jautiena ar pieno produktais šertam šuniui ėriena gali būti netinkamas pasirinkimas. Net vienas anksčiau duotas ingredientas gali sugadinti testą.
Kiek trukti dietai? Tyrimų apžvalgoje nurodoma, kad per 8 savaites požymiai beveik visiškai išnyko daugiau nei 90 % šunų ir kačių, todėl 8 savaičių dieta leidžia nustatyti didžiąją dalį atvejų. MSD vadove rašoma, kad norint nustatyti 95 % maisto alergiją turinčių gyvūnų gali prireikti 10 savaičių, o VCA specialistai nurodo 8–12 savaičių trukmę. Taigi dieta paprastai trunka ne trumpiau kaip 8 savaites, o kada ją baigti, sprendžia veterinaras.
Provokacinis testas
Jei būklė pagerėjo, grąžinamas ankstesnis maistas. Pagal MSD, požymiai paprastai grįžta per kelias dienas (kartais – per kelias valandas), tačiau gali pasirodyti ir tik po 10–14 dienų. Tada vėl šeriama eliminacine dieta, o ankstesni ingredientai grąžinami po vieną, ne dažniau kaip kas dvi savaites. Taip išsiaiškinama, kurio maisto reikia vengti.
Kodėl tai daro veterinaras
Veterinaras atmeta kitas niežulio priežastis, prireikus gydo antrines infekcijas, parenka dietą pagal ankstesnį racioną ir sprendžia, kada prieš provokaciją nutraukti vaistus nuo niežulio. Diagnozę nustato ir dietą parenka tik veterinaras.
Kas toliau, kai alergenas nustatytas
Pagrindinė priemonė – nuosekliai vengti nustatyto alergeno. Jei šuo kartu turi ir aplinkos ar blusų alergiją, požymiai gali neišnykti visiškai, todėl tolesnį planą derinkite su veterinaru. Savininkams skirtame MSD vadove taip pat pažymima, kad retais atvejais su amžiumi šuniui atsiranda reakcijų ir į naujus maisto alergenus, tad pasikeitus būklei verta vėl pasitarti su veterinaru.
Ar tinka tyrimai iš kraujo, seilių ar plaukų?
Ne diagnozei. MSD vadovas nurodo, kad kraujo IgE tyrimai, plaukų analizė ir seilių antikūnų tyrimai patikimai neparodo, į kokį maistą šuo reaguoja. Mueller ir Olivry (2017) apžvalgoje padaryta ta pati išvada: geriausias metodas tebėra eliminacinė dieta su provokaciniu testu.
Ką reiškia užrašai ant pakuotės
| Terminas | Ką reiškia |
|---|---|
| Monoproteininis | Vienos rūšies gyvūninis baltymas. Gali būti ir augalinių ingredientų, pvz., ryžių ar bulvių. |
| Ribotų ingredientų | Trumpesnė sudėtis, todėl lengviau žinoti, ką šuo valgo. |
| Hipoalerginis | Nusako paskirtį, bet ne konkrečią sudėtį. Pats užrašas nepasako, koks baltymas naudotas, todėl visada skaitykite ingredientų sąrašą. |
| Hidrolizuotas baltymas | Baltymas suskaidytas į smulkias dalis, kurių imuninė sistema paprastai nebeatpažįsta. |
| Veterinarinė dieta | Specialios paskirties maistas, kurį skiria veterinaras, pvz., su hidrolizuotu ar šuniui nauju baltymu. |
Parduotuvinis monoproteininis maistas ar veterinarinė dieta?
VCA veterinarijos klinikų tinklo specialistai pažymi, kad parduotuviniai pašarai, net ir pažymėti kaip ribotų ingredientų, negaminami taikant tokių griežtų kryžminės taršos prevencijos procedūrų kaip veterinarinės dietos. Todėl eliminacinei dietai maistą turėtų parinkti veterinaras.
Kada gali tikti monoproteininis maistas
Kai veterinaras jau nustatė, kokio baltymo šuniui reikia vengti, ir pritaria ilgalaikiam šėrimui maistu be jo. Tada, pasitarus su veterinaru, galima rinktis tarp sauso maisto šunims, pvz., Monge Monoprotein Adult su upėtakiu, ryžiais ir bulvėmis arba šuniukams skirto Monge Monoprotein Puppy su antiena. Šlapio maisto pavyzdys – Monge Monoprotein paštetas su elniena. Daugiau vieno baltymo receptų rasite tarp Monge gaminių. Prieš perkant patikrinkite, ar sudėtyje nėra jūsų šuniui netinkamo baltymo. Keisdami maistą užsirašykite, ką šuo valgo ir kaip keičiasi oda, ausys ar išmatos – tokie užrašai praverčia per vizitą pas veterinarą.
Kada reikia veterinarinės dietos
Kai diagnozė dar nustatoma, požymiai stiprūs ar kartojasi. Tokiu atveju maistą parenka veterinaras. Jei jis paskiria veterinarinę dietą, veterinarinio maisto šunims kategorijoje rasite, pavyzdžiui, šlapią Monge VetSolution Hypo su ėriena ar sausą Eukanuba Veterinary Diets Dermatosis FP. Kitų Eukanuba dietų tinkamumą taip pat įvertins veterinaras.
Kaip skaityti sudėtį
- Skaitykite visą ingredientų sąrašą, ne tik pavadinimą ar pakuotės priekį.
- Patikrinkite riebalus, sultinį ir hidrolizatus: jei nurodyta kita gyvūno rūšis, tai jau kitas gyvūninės kilmės šaltinis.
- Būkite atsargūs su bendriniais pavadinimais, pvz., „mėsa ir gyvūninės kilmės produktai“: iš jų nesužinosite rūšies.
- MSD vadovas įspėja, kad kramtomuose ar aromatizuotuose antiparazitiniuose preparatuose (pvz., nuo blusų ar širdies kirmėlių) dažnai būna jautienos, kiaulienos ar sojos baltymų, net jei etiketėje jie nenurodyti, o vaistų kapsulės gali būti iš jautienos ar kiaulienos želatinos. Kokius vaistus naudoti dietos metu, aptarkite su veterinaru.
Skanėstai ir priedai eliminacinės dietos metu
Dietos metu šuniui duodamas tik veterinaro rekomenduotas maistas ir skanėstai. Netinka maistas nuo stalo, kramtukai iš odos, aromatizuoti vitaminai ir papildai, gyvūnams skirta dantų pasta su skoniu ir aromatizuoti žaislai. Paklauskite veterinaro, ar galima skanėstams naudoti tos pačios dietos granules. Kai alergenas jau žinomas, skanėstus šunims rinkitės pagal sudėtį, be netinkamo baltymo.
DUK
Ar monoproteininis maistas yra tas pats, kas hipoalerginis?
Ne. Užrašas „monoproteininis“ reiškia, kad maiste yra vienos rūšies gyvūninis baltymas, o „hipoalerginis“ nusako paskirtį – toks maistas gali būti su šuniui nauju arba hidrolizuotu baltymu.
Ar galima eliminacinę dietą pradėti savarankiškai?
Ne. Dietą parenka veterinaras, nes ji turi būti visavertė, be anksčiau valgytų ingredientų ir paprastai trunka 8–12 savaičių. Be to, reikia atmesti kitas niežulio priežastis.
Ar maisto alergija gali atsirasti suaugusiam šuniui?
Taip. Pagal MSD, maisto alergija gali prasidėti įvairaus amžiaus šunims – nuo jaunesnių nei 6 mėnesių iki 13 metų. Retais atvejais su amžiumi atsiranda reakcijų ir į naujus maisto alergenus.
Ar grūdai – dažniausia alergijos priežastis?
Ne. Minėtoje apžvalgoje dažniausi buvo jautiena, pieno produktai ir vištiena. Kviečiai buvo ketvirti, o kukurūzai nustatyti tik 4 % šunų.
