Šukavimo dažnumas ir tinkamas įrankis priklauso nuo katės kailio tipo – trumpaplaukei katei dažniausiai pakanka kartą per savaitę, o ilgaplaukei reikia šukuoti kasdien arba bent kas antrą dieną. Teisingai parinktas šepetys ne tik sumažina plaukų kritimą namuose, bet ir padeda išvengti susivėlimų bei sumažina gaurų ryšulių tikimybę skrandyje. Toliau – konkretūs dažnumo ir įrankių pasirinkimo kriterijai kiekvienam kailio tipui.
Kaip dažnai reikia šukuoti trumpaplaukę katę?
Trumpaplaukę katę pakanka šukuoti kartą per savaitę. Sezoninio pūkų metimo laikotarpiu (dažniausiai pavasarį ir rudenį) verta šukuoti 2 kartus per savaitę, nes tuo metu negyvų plaukelių kiekis smarkiai padidėja.
Nors kailis trumpas, jis vis tiek reikalauja priežiūros – po oda kaupiasi negyvi plaukeliai, kurie, jei jų nepašalinsite, patenka ant baldų, drabužių arba yra prarijami katei besilaižant. Reguliarus šukavimas taip pat leidžia pastebėti odos pokyčius (sausumą, mažus gumbelius, parazitus), kurių po kailiu pastebėti savaime sunku.
Ženklai, kad reikėtų šukuoti dažniau nei kartą per savaitę:
- ant baldų, patalynės ar drabužių lieka pastebimai daugiau plaukų nei įprastai;
- katė ėmė laižytis intensyviau ar ilgiau nei paprastai;
- pastebite mažus plaukų gniužulėlius kambaryje.
Apie tai, kada gaurų vėmimas tampa nebe įprastas reiškinys, o veterinaro konsultacijos vertas signalas, plačiau rašome šio straipsnio skyriuje apie gaurų ryšulius.
Kaip dažnai šukuoti ilgaplaukę ar pusiau ilgaplaukę katę?
Ilgaplaukes veisles (pvz., persų, maine coon, ragdoll) rekomenduojama šukuoti kasdien arba bent kas antrą dieną. Ypatingą dėmesį reikia skirti vietoms, kur kailis vejasi greičiausiai – pažastims, sričiai už ausų, pilvui ir uodegos apačiai. Pusiau ilgaplaukėms katėms (pvz., norvegų miško, sibiro) dažniausiai pakanka 2–3 kartų per savaitę.
Priežastis, kodėl šis dažnumas svarbus, yra paprasta: retai šukuojamas ilgas kailis pradeda veltis nuo pat šaknų. Susivėlusios sruogos laikui bėgant susitraukia ir suformuoja kietus gumulus (vėlinius), kurie glaudžiai priglunda prie odos, traukia ją ir gali sukelti skausmą, o kartais net paslėpti po savimi uždegusią ar sudirgusią odą.
Jei toks gumulas jau susiformavęs ir prigludęs prie odos, jo nebandykite iššukuoti patys – tempimas skauda, o bandymas nukirpti žirklėmis šalia odos kelia pjovimosi riziką, nes oda po gumulu dažnai būna įsitempusi ar suraukšlėjusi. Tokiu atveju geriau kreiptis į gyvūnų kirpyklą (grooming saloną) arba veterinaro klinikoje dirbantį specialistą, kuris gumulus pašalins profesionalia mašinėle.
Kokie šukavimo įrankiai tinka kiekvienam kailio tipui?
Netinkamas įrankis – viena dažniausių priežasčių, kodėl šukavimas katei tampa nemaloniu išgyvenimu. Toliau – kaip pasirinkti pagal kailio tipą.
- Trumpaplaukėms katėms geriausiai tinka guminis šepetėlis arba minkštų šerelių šepetys – jis švelniai pašalina negyvus plaukelius, nedirgindamas odos, ir kartu suteikia katei malonų masažo pojūtį. Pakanka jį naudoti kartą per savaitę, o pūkų metimo laikotarpiu – dvigubai dažniau.
- Pusiau ilgaplaukėms katėms patogiausia derinti metalines šukas plačiais dantukais su slicker tipo šepečiu, šukuojant 2–3 kartus per savaitę.
- Ilgaplaukėms katėms reikalingos metalinės šukos su skirtingo pločio dantukais – plačiais pradedama šukuoti viršutinį kailio sluoksnį, siauresniais tikrinamas pošeris arčiau odos. Slicker tipo šepetys (su plonais, šiek tiek užriestais dantukais) puikiai tinka pošerio purenimui. Tokį kailį reikia šukuoti kasdien arba bent kas antrą dieną.
- Sezono metu, kai kailis smarkiai vejasi, kai kurie savininkai naudoja pošerį šalinantį įrankį su ašmenimis. Šis įrankis efektyviai pašalina pošerį, tačiau naudojamas dažniau nei kartą per savaitę gali pažeisti viršutinį kailio sluoksnį ir sudirginti odą, todėl geriau jį naudoti saikingai, o ne kaip pagrindinį kasdienį šepetį.
- Jautresnėms vietoms – pilvui, kaklui, pažastims – venkite aštrių metalinių šukų ar per stipriai spaudžiančių įrankių. Ten geriausiai tinka minkštas šepetys arba šukos su suapvalintais dantukų galais.
Kaip taisyklingai šukuoti katę žingsnis po žingsnio?
1. Pradėkite nuo ramiausios vietos – nugaros ir šonų. Tai leidžia katei priprasti prie šepečio pojūčio, prieš pereinant prie jautresnių zonų.
2. Šukuokite plaukų augimo kryptimi, švelniais, trumpais judesiais – ne prieš plauko augimo kryptį ir ne per stipriai spausdami.
3. Tik įsitikinę, kad katė ramiai reaguoja, pereikite prie jautresnių vietų – pilvo, kaklo, pažastų, uodegos apačios.
4. Jei aptinkate susivėlusią vietą, pirmiausia pabandykite ją atskirti pirštais, švelniai laikydami plauką prie odos, kad netemptumėte pačios odos. Tik tada bandykite iššukuoti šukomis smulkiais judesiais nuo galiukų link šaknų. Jei gumulas nesiduoda ar katė rodo skausmo ženklus – sustokite ir kreipkitės specialisto pagalbos.
5. Trumpi seansai efektyvesni nei vienas ilgas. 5–10 minučių šukavimas kelis kartus per savaitę katei paprastai yra kur kas maloniau ir mažiau stresuoja nei bandymas iššukuoti visą kailį per vieną kartą.
Ar reguliarus šukavimas padeda sumažinti gaurų ryšulius skrandyje?
Taip – kuo mažiau negyvų plaukelių lieka kailyje, tuo mažiau jų katė prarija besilaižydama, todėl reguliarus šukavimas tiesiogiai mažina gaurų ryšulių (trichobezoarų) susidarymo riziką skrandyje.
Nedažnas gaurų vėmimas daugeliui kačių, ypač ilgaplaukių, paprastai nekelia didelio susirūpinimo. Tačiau jei katė vemia gaurų ryšuliais pastebimai dažnai, atrodo vangi, prastai ėda ar bando vemti be rezultato – tai požymiai, dėl kurių verta pasitarti su veterinaru. Kaip nurodo VCA Animal Hospitals, kartais gaurų susikaupimas virškinimo trakte gali sukelti rimtesnę blokadą, kuriai reikalinga veterinarinė pagalba.
Šukavimas yra pagrindinė priemonė, tačiau jį galima papildyti specialiu maistu, skirtu pošerio kontrolei, ar pasta, padedančia praryto plauko pašalinimui iš virškinimo trakto. Svarbu suprasti, kad šios priemonės yra papildomos, o ne šukavimo pakaitalas.
Kaip pripratinti katę prie šukavimo, jei ji priešinasi?
Geriausia pripratinti katę prie šukavimo dar nuo kačiuko amžiaus, tačiau ir suaugusią, šukavimui nepratusią katę galima palaipsniui įpratinti.
- Pradėkite nuo labai trumpų, 1–2 minučių seansų, po kurių katė gauna skanėstą ar pagyrimą.
- Šukuokite tada, kai katė ramios būsenos – pavyzdžiui, po žaidimo ar valgio, kai ji labiau atsipalaidavusi.
- Stebėkite streso ženklus: uodegos plakimą, ausų prispaudimą, urzgimą, bandymą pasitraukti. Pastebėję tokį elgesį, seansą baikite anksčiau, o ne bandykite „baigti kaip planuota".
- Jei katė nuolat priešinasi – bando ištrūkti, kanda ar urzgia – nešukuokite jos jėga. Toks šukavimas ne tik nemalonus katei, bet ir formuoja neigiamą asociaciją su šepečiu ateičiai, todėl geriau tokiu momentu seansą trumpinti ar atidėti.
- Jei katė nuolat neigiamai reaguoja į konkretų įrankį, pabandykite pakeisti jį švelnesniu – pavyzdžiui, metalines šukas pakeiskite guminiu šepetėliu, kuris katei gali priminti glostymą, o ne procedūrą.
Skirtingus šepečių ir šukų tipus galite palyginti priežiūros priemonių kategorijoje – tai gali padėti lengviau surasti, koks įrankis katei priimtinesnis.
Kada dėl kailio ar odos būklės verta kreiptis į veterinarą?
Kai kurie kailio pokyčiai nėra sprendžiami vien šukavimu ir reikalauja specialisto įvertinimo. Kreiptis į veterinarą verta, jei pastebite:
- stiprius, prie odos glaudžiai prigludusius gumulus, kurių negalima atsargiai iššukuoti ar atskirti pirštais;
- odos paraudimą, pleiskanas, plikas vietas ar žaizdeles po kailiu;
- staigų ir ryškų plaukų kritimo padidėjimą arba pastebimą kailio kokybės pablogėjimą (matinis, riebus ar pernelyg sausas kailis);
- dažną gaurų ryšulių vėmimą, apetito sumažėjimą ar vangumą.
Tokie pokyčiai gali būti susiję ne tik su priežiūros trūkumu, bet ir su odos ligomis, parazitais ar mitybos problemomis, todėl verta pasitarti su veterinaru dėl tikslios priežasties. Papildomai apie kailio ir odos priežiūrą, taip pat apsaugą nuo išorinių parazitų, kurie gali paveikti kailio būklę, rasite straipsnyje kaip apsaugoti katę nuo blusų ir erkių.
