Dauguma Lietuvos viešojo transporto vežėjų – tiek miestų autobusai ir troleibusai, tiek LTG Link traukiniai – leidžia keliauti su šunimi ar kate, tačiau taiko konkrečias sąlygas: gyvūno dydį, vežimo būdą (dėžė, krepšys ar pavadėlis) ir kartais papildomą bilietą. Tikslios taisyklės skiriasi tarp miestų ir vežėjų, todėl šiame straipsnyje rasite bendrus principus, galiojančius Lietuvoje, ir praktinius patarimus, kaip kelionę padaryti ramesnę tiek augintiniui, tiek kitiems keleiviams.
Ar galima vežtis šunį ar katę viešuoju transportu?
Svarbiausias kriterijus, lemiantis, kaip gyvūną galima vežti, – jo dydis ir vežimo būdas, o ne pati rūšis.
Maži gyvūnai (katės, mažų veislių šunys, graužikai, paukščiai) paprastai vežami uždarame transportavimo krepšyje ar dėžėje – taip jie neliečia kitų keleivių ir nekelia nepatogumų. Praktinis orientyras dažniausiai yra ne konkretus svoris kilogramais, o tai, ar gyvūnas patogiai telpa į nešiojamą krepšį ir gali jame ramiai stovėti. Didesni šunys dažniausiai gali keliauti be dėžės, laikomi ant trumpo pavadėlio šalia šeimininko kojų.
Antsnukio reikalavimas dažniausiai siejamas ne su dydžiu, o su konkrečia veisle. Lietuvoje galioja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) patvirtintas pavojingų ir potencialiai pavojingų šunų veislių sąrašas – tokių veislių šunims antsnukis viešose vietose, tarp jų ir viešajame transporte, dažniausiai privalomas. Sąrašą ir tikslius reikalavimus rasite VMVT svetainėje. Kitų veislių dideliems šunims kai kurie vežėjai gali taikyti papildomas sąlygas savo nuožiūra, todėl jei keliaujate su stambesniu šunimi, taisykles verta pasitikrinti iš anksto.
Tiksliausią ir naujausią informaciją apie leidžiamą dydį, vežimo tvarką ir galimus apribojimus rasite vežėjo oficialioje svetainėje – pavyzdžiui, Vilniaus viešojo transporto arba LTG Link puslapiuose, jei planuojate kelionę traukiniu. Kauno ir Klaipėdos vežėjai savo taisykles taip pat skelbia oficialiose svetainėse – patogiausia jas peržiūrėti prieš perkant bilietą.
Ar reikia pirkti bilietą augintiniui?
Priklausomai nuo dydžio ir vežimo būdo – dažnai ne. Bendra tendencija Lietuvos vežėjų taisyklėse tokia:
- Maži gyvūnai uždaroje dėžėje ar krepšyje – dažniausiai prilyginami rankiniam bagažui ir vežami be papildomo bilieto.
- Didesni šunys be dėžės, laikomi ant pavadėlio – daugelio vežėjų taisyklėse jiems taikomas atskiras, dažniausiai sumažintas bilietas.
- Traukiniuose – augintinio bilieto poreikis ir kaina paprastai priklauso nuo vagono tipo (pvz., sėdimasis ar kupė) ir kelionės atstumo, todėl tai patogiausia patikrinti perkant bilietą internetu.
Kadangi konkrečios kainos priklauso nuo vežėjo, prieš kelionę verta patikrinti jas bilieto pirkimo metu – tai padeda išvengti nemalonios situacijos, jei kontrolierius paprašytų papildomo bilieto, kurio neturite.
Kokia pervežimo dėžė ar transportavimo krepšys tinka kelionei viešuoju transportu?
Tinkamas krepšys ar dėžė – tai ne tik patogumo, bet ir saugumo bei etiketo klausimas. Geras konteineris turi atitikti kelis kriterijus:
- Dydis – gyvūnas turi galėti laisvai atsistoti, apsisukti ir atsigulti, bet dėžė neturi būti per didelė, kad nesijudintų per stabdymus.
- Vėdinimas – pakankamai angų oro cirkuliacijai, ypač jei kelionė ilgesnė ar oras šiltas.
- Stabilumas – tvirtas dugnas ir konstrukcija, kad dėžė nesugriūtų laikant ją ant kelių ar pastačius ant grindų.
- Uždarymo mechanizmas – patikimas užraktas, kad gyvūnas netyčia neišsprūstų sustojimo metu ar durims atsidarius.
Minkštas transportavimo krepšys tinka ramesnėms katėms ir mažiems šunims trumpoms kelionėms – jis lengvesnis ir patogiau tilpsta ant kelių. Standi dėžė geriau tinka didesniems ar neramesniems gyvūnams, taip pat ilgesnėms kelionėms, nes suteikia daugiau apsaugos ir stabilumo.
Kelionės metu krepšį ar dėžę geriausia laikyti ant kelių arba tvirtai prispaustą prie kūno – taip jis nejuda per stabdymą ir nekliudo praeiti kitiems keleiviams. Venkite per ankšto krepšio be vėdinimo angų ar nestabilios konstrukcijos, kuri gali apvirsti staigiai sustojus autobusui.
Kaip paruošti šunį ar katę pirmai kelionei viešuoju transportu?
Pasiruošimas iš anksto sumažina streso tikimybę tiek kelionės dieną, tiek grįžtant.
- Pripratinkite prie krepšio ramioje aplinkoje – pastatykite jį namuose, leiskite gyvūnui pačiam jį tyrinėti, dėkite skanėstus viduje, kad susietų su teigiama patirtimi. Išsamesnį planą rasite straipsnyje kaip pripratinti katę prie kelioninio krepšio.
- Nevalgydinkite gausiai prieš pat kelionę – lengvas skrandis sumažina pykinimo ar vėmimo riziką judant transportui.
- Pasiimkite vandens ir mėgstamą žaislą – pažįstamas kvapas krepšyje padeda gyvūnui jaustis saugiau.
- Rinkitės ramesnį paros metą, jei gyvūnas jautrus triukšmui ar minioms – piko valandų transportas su daug žmonių gali būti stresingesnis nei ramesnis dienos metas.
- Prieš ilgesnę kelionę išbandykite trumpą maršrutą – viena ar dvi trumpos kelionės netoliese padeda gyvūnui susipažinti su transporto garsais ir judėjimu, kol dar nėra spaudimo suspėti kažkur laiku.
Kaip elgtis su gyvūnu kelionės metu, kad netrukdytumėte kitiems keleiviams?
Geras etiketas viešajame transporte – tai ne tik mandagumas, bet ir dažnai taisyklių reikalavimas.
- Krepšį laikykite ant kelių arba tvirtai prie kūno, ne praeinamoje vietoje ar ant tuščios sėdynės – taip nekliudysite kitiems keleiviams ir sumažinsite riziką, kad jis nukris.
- Šunį su pavadėliu (ir antsnukiu, jei jo reikalauja veislei taikomos taisyklės) laikykite prie kojų, ne tarp žmonių ar praėjime.
- Jei gyvūnas pradeda neramiai elgtis, geriau kelias stoteles paklausyti jo reakcijos ir prireikus išlipti anksčiau, nei bandyti raminti jėga.
- Jei pastebite, kad kas nors nervinasi ar bijo gyvūnų, atsiprašykite ir, jei įmanoma, persėskite arčiau durų ar į vagono dalį, kur mažiau žmonių.
Kaip nuraminti augintinį, jei jis bijo viešojo transporto?
Streso požymiai kelionėje – dūsavimas, drebėjimas, nuolatinis miavimas ar lojimas, bandymas išsiveržti iš krepšio ar nuo pavadėlio. Pastebėję šiuos ženklus, galite pabandyti:
- Uždengti krepšį lengva medžiaga (rankšluosčiu ar švarku) – tai sumažina vizualinius dirgiklius, ir gyvūnas jaučiasi saugiau tamsesnėje, uždaresnėje erdvėje.
- Kalbėti ramiu, žemu balsu – jūsų ramybė dažnai perduodama ir gyvūnui.
- Apsvarstyti sintetinius feromonų purškalus katėms prieš kelionę. Pagal International Cat Care rekomendacijas, tokie preparatai kai kurioms katėms gali padėti sumažinti stresą, tačiau poveikis yra individualus ir nėra garantuotas visiems gyvūnams.
Jei gyvūnas rodo stiprų stresą kiekvieną kartą arba kelionės metu pasireiškia vėmimas, per didelis seilėtekis ar ryškūs panikos požymiai, tai signalas kreiptis į veterinarą. Tik veterinaras gali įvertinti, ar reikalingi papildomi elgesio korekcijos žingsniai, ar, retais atvejais, trumpalaikiai raminamieji vaistai – tokių medikamentų niekada nereikėtų taikyti savarankiškai, be veterinaro paskyrimo.
Kada geriau nevežti augintinio viešuoju transportu?
Yra situacijų, kai verta rinktis alternatyvų transportą (automobilis, taksi su gyvūnų vežimo paslauga) vietoj viešojo transporto:
- Itin karštas ar šaltas oras, ypač jei tenka ilgiau laukti lauko stotelėje – gyvūnas krepšyje negali reguliuoti temperatūros taip lengvai kaip atviroje erdvėje.
- Liga, žaizda ar neseniai atlikta operacija ar procedūra – judėjimas ir stresas gali pabloginti būklę ar sukelti skausmą.
- **Labai jauni šuni
