Katėms persikraustymas – vienas didžiausių streso šaltinių, nes jos stipriai siejasi su teritorija, o ne tik su žmonėmis. Geriausias būdas sumažinti stresą – iš anksto paruošti vieną saugią erdvę, perkelti pažįstamus kvapus bei daiktus ir leisti katei pačiai, savo tempu, pažinti naujus namus. Žemiau – žingsnis po žingsnio planas ir požymiai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį pirmosiomis savaitėmis.
Kaip paruošti katei erdvę dar prieš persikraustymą?
Dar prieš atsivežant katę į naujus namus, verta pasirinkti vieną ramų kambarį, kuris pirmosiomis dienomis taps jos asmenine baze. Tai gali būti miegamasis ar kitas kambarys su durimis, kuris nėra pagrindinis praėjimo kelias.
Į šį kambarį dar prieš atvežant katę rekomenduojama sunešti:
- kraiko dėžę,
- miegojimo vietą ar lovelę,
- draskyklę,
- maisto ir vandens indus.
Svarbu, kad kambaryje būtų bent viena ar kelios slėptuvės – kartoninė dėžė, tunelis ar aukšta lentyna, į kurią katė galėtų pasitraukti, jei pasijustų nesaugiai. Pirmosiomis dienomis verta vengti triukšmo, svečių ar nepažįstamų žmonių šiame kambaryje – katei reikia laiko priprasti be papildomų dirgiklių.
Kaip pažįstami kvapai padeda katei jaustis saugiau naujoje vietoje?
Katės orientuojasi pasaulyje labiau per kvapą nei per regą, todėl savas, pažįstamas kvapas joms reiškia saugumą. Būtent dėl to prieš persikraustymą nerekomenduojama skalbti katės patalynės, pagalvėlių ar draskyklės – šie daiktai jau turi katės feromonų ir kvapo žymes, kurios padeda jai greičiau atpažinti naują erdvę kaip „savo".
Verta perkelti:
- neplautą lovelę ar pagalvėlę,
- mėgstamus žaislus,
- kraiko dėžę su nedideliu kiekiu jau naudoto kraiko (šviežio kraiko viršuje gali papildomai primaišyti).
Jei katė yra ypač jautri stresui arba anksčiau jau yra reagavusi į pokyčius nerimu, verta apsvarstyti sintetinių feromonų purškalą ar difuzorių naujuose namuose. Tai nėra privaloma priemonė, tačiau daliai kačių padeda greičiau nurimti naujoje aplinkoje.
Kaip saugiai pervežti katę persikraustymo dieną?
Pervežimo dėžė turėtų būti naudojama visą kelionės laiką, net jei važiuoti reikia tik keliolika minučių. Atviri nešiojimo krepšiai ar laikymas ant rankų kelionės metu kelia riziką katei išsprūsti išsigandus netikėto garso ar judesio.
Pačios pakavimo ir krovimo dienos metu katę geriausia laikyti atskirame uždarame kambaryje su vandeniu, kraiko dėže ir užrakintomis durimis – taip išvengiama situacijos, kai katė išbėga pro nuolat atidarytas lauko duris krovimo metu.
Atvykus į naujus namus, nereikėtų skubėti. Katė gali likti pervežimo dėžėje, kol paruošiama jos erdvė – dėžę galima atidaryti ir leisti katei pačiai išeiti, kai ji bus pasiruošusi, o ne ištraukti jėga.
Prieš persikraustymą verta patikrinti, ar ant antkaklio esantis adreso skirtukas atnaujintas, o jei katė turi mikročipą – ar jo duomenų bazėje nurodytas naujas adresas ir kontaktai. Tai aktualu net ir namų katėms, nes streso būsenoje katė gali bandyti išbėgti pro atviras duris pirmosiomis dienomis.
Kodėl verta katę pirmas dienas laikyti viename kambaryje?
Mažesnė erdvė katei yra lengviau suvokiama ir valdoma – ji gali greičiau susipažinti su visais kampais, kvapais ir garsais, nesijausdama pervargusi nuo informacijos kiekio. Visa būsto erdvė iš karto gali būti tiesiog per daug naujo vienu metu.
Durys į likusią namų dalį dažniausiai laikomos uždarytos nuo kelių dienų iki savaitės, priklausomai nuo to, kaip greitai katė nurimsta. Kai kurioms katėms užtenka vienos dienos, kitoms gali prireikti ir ilgiau.
Prieš plečiant teritoriją, verta stebėti, ar katė šiame kambaryje:
- valgo ir geria įprastu ritmu,
- naudojasi kraiko dėže,
- rodo smalsumą (uostinėja, vaikšto po kambarį), o ne tik slepiasi.
Šie požymiai rodo, kad katė jaučiasi pakankamai saugiai, kad galėtų pažinti daugiau erdvės.
Kaip palaipsniui supažindinti katę su likusiais namais?
Kai katė pradeda jaustis komfortiškai pirmame kambaryje, galima atidaryti duris į vieną papildomą patalpą, o vėliau – dar vieną, ir taip palaipsniui. Visą namą atverti iš karto nerekomenduojama, net jei atrodo, kad katė jau nurimusi.
Svarbiausia taisyklė – leisti katei pačiai rinktis tempą. Nešti katę jėga į naujas patalpas ar stumti ją iš slėptuvės tyrinėti aplinką gali sukelti priešingą efektą ir pailginti adaptacijos laiką.
Pereinamuoju laikotarpiu naudinga laikinai turėti kelias kraiko dėžes, vandens ir maisto indus skirtingose namų vietose – taip katė greičiau susiformuoja savo įprastus maršrutus ir nesijaučia priversta eiti per nepažįstamą erdvę, jei to dar nenori.
Naujus baldus, kilimus ar kitus daiktus verta leisti katei apžiūrėti savo noru – pauostyti, apeiti, be žmogaus spaudimo ar dėmesio sutelkimo į ją tuo metu.
Kokie streso ženklai dažniausiai pasireiškia pirmosiomis savaitėmis?
Persikraustymo metu tam tikras stresas yra normalu, tačiau verta mokėti atpažinti jo požymius, kad galėtum laiku sureaguoti. Dažniausiai pasitaiko:
- padažnėjęs slėpimasis, vengimas kontakto,
- sumažėjęs apetitas arba, priešingai, nerimastingas kasymasis prie maisto indo,
- pakitęs balsas – dažnesnis miaukimas arba, atvirkščiai, neįprasta tyla,
- šlapinimasis ne kraiko dėžėje arba neįprastai dažnas lankymasis dėžėje,
- per intensyvus prausimasis (kartais iki plikų vietų) arba, priešingai, apsileidusi kailio išvaizda,
- agresyvesnis ar baimingesnis elgesys nei įprastai, reagavimas į paprastus garsus stipriau nei anksčiau.
Dauguma šių ženklų pirmosiomis dienomis yra laikini ir palaipsniui mažėja, kai katė įsitikina, kad nauja aplinka saugi.
Kada kreiptis į veterinarą?
Kai kurie požymiai rodo, kad reikia daugiau nei laiko ir kantrybės:
- katė visiškai nevalgo ilgiau nei 24 valandas,
- pasireiškia vėmimas, viduriavimas ar kraujas šlapime,
- matomi skausmo požymiai – sulenkta poza, vengimas judėti, garsus miaukimas liečiant,
- šlapinimasis ne vietoje tęsiasi ilgiau nei kelias dienas arba atsiranda dažnas bandymas šlapintis be rezultato,
- streso požymiai nemažėja po kelių savaičių, o elgesys toliau blogėja.
Ilgalaikis stresas katėms gali turėti realių sveikatos pasekmių, įskaitant šlapimo takų problemas, todėl tokiais atvejais svarbu pasitarti su veterinaru, o ne laukti, kol „savaime praeis". Daugiau apie stresą rodančius ženklus ir jų priežastis galima rasti ir straipsnyje apie tai, kodėl katė nebaigia ėsti ar žaisti pusiaukelėje.
Kiek laiko katei paprastai užtrunka priprasti prie naujų namų?
Dauguma kačių pradeda jaustis žymiai saugiau per 1–2 savaites, tačiau visiška adaptacija – kai katė laisvai naudojasi visa namų erdve, miega atvirose vietose ir elgiasi kaip įprastai – gali užtrukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.
Jaunesnės, socialesnės ar jau anksčiau kraustymąsi patyrusios katės dažniausiai priprantama greičiau. Vyresnės, drovesnės ar vienos aplinkos katės gali adaptuotis žymiai ilgiau, ir tai nėra ženklas, kad kažkas negerai.
Svarbu nelyginti savo katės adaptacijos su kitų kačių patirtimis – kiekviena katė turi savo tempą, o spaudimas „paspartinti" procesą dažniausiai tik pailgina stresą.
Pereinamuoju laikotarpiu gali praversti papildomos priemonės, kurios padeda sukurti saugesnę aplinką – pavyzdžiui, feromonų difuzoriai ir kitos priežiūros priemonės, patogios slėptuvės ar guoliai, kuriuose katė galėtų jaustis ramiau. Taip pat verta pasirūpinti, kad naujuose namuose katė turėtų patikimą kraiko dėžę ir kraiką, prie kurio ji jau pripratusi – šiuo laikotarpiu nerekomenduojama vienu metu keisti ir aplinkos, ir kraiko tipo.
Daugiau apie tai, kaip sukurti katei ramią, mažiau stresą keliančią aplinką ilgalaikėje perspektyvoje, galima rasti straipsniuose apie catio įrengimą katei ir tinkamą apšvietą katės gerovei.
