Per greitas augintinių valgymas – dažnas šunų ir kačių įprotis, kuris gali paveikti savijautą po ėdimo. Kai augintinis maistą suėda labai greitai, jis praryja daugiau oro, per vėlai pajunta sotumą, o kartais po valgio atpylinėja ar jaučia diskomfortą. Gera žinia ta, kad valgymo tempą galima sulėtinti – dažniausiai pakanka pakeisti maitinimo aplinką ir indą, pavyzdžiui, pasitelkti lėto maitinimo dubenėlį iš dubenėlių asortimento. Toliau – kodėl taip nutinka, kuo tai gali būti pavojinga ir kaip padėti augintiniui valgyti ramiau.
Kas lemia per greitą augintinių valgymą?
Skubotas ėdimas dažniausiai susijęs su instinktais ir ankstesne patirtimi. Augintiniai, kurie konkuruoja dėl maisto arba anksčiau yra patyrę jo trūkumą, linkę valgyti skubiai; kai kuriems tai tampa išmoktu elgesiu, kai suprantama, kad maistas greitai dingsta. Svarbi ir emocinė būsena – stresas, per didelis susijaudinimas ar nuspėjamos rutinos trūkumas gali paskatinti valgyti impulsyviai, o ne ramiai.
Kuo per greitas valgymas gali būti pavojingas?
Greitai ryjant, padidėja oro rijimo tikimybė, todėl dalis augintinių po valgio būna neramūs, atpylinėja arba jaučia virškinimo diskomfortą. Kadangi sotumo jausmas pajuntamas ne iškart, skubūs ėdikai linkę suvalgyti daugiau nei reikia, o tai didina antsvorio riziką. Šunims, ypač didelių, gilios krūtinės veislių, greitas ėdimas yra vienas iš veiksnių, siejamų su skrandžio išsipūtimu ir užsisukimu (bloat / GDV) – gyvybei pavojinga būkle, kai skrandis prisipildo dujų ir apsisuka. Apie ją plačiau rašo VCA Animal Hospitals. Katėms skrandžio užsisukimas retas, tačiau greitai ėdanti katė dažnai atpylinėja maistą netrukus po valgio ir taip negauna reikiamų medžiagų.
Kaip padėti augintiniui valgyti lėčiau?
Valgymo tempą galima sulėtinti keliais praktiškais būdais:
- lėto maitinimo dubenėlis su labirintais ar iškilimais – priverčia ėsti po truputį;
- maisto galvosūkiai ir „ieškojimo” indai, paverčiantys ėdimą užsiėmimu;
- dienos normos padalijimas į kelias mažesnes porcijas;
- kelių gyvūnų namuose – maitinimas atskirai, kad nebūtų konkurencijos;
- maisto paskleidimas ant kilimėlio ar plokščios lėkštės.
Pakelti dubenėliai gali būti patogesni kai kurioms katėms ar vyresniems gyvūnams, tačiau šunims, kuriems yra skrandžio užsisukimo rizika, jie nerekomenduojami – dėl to verta pasitarti su veterinaru. Tinkamų variantų rasite dubenėlių pasirinkime.
Kada kreiptis į veterinarą?
Verta pasitarti su veterinaru, jei augintinis nuolat atpylinėja ar vemia po valgio, atrodo nuolat alkanas arba keičiasi jo svoris. Ypač svarbu žinoti skrandžio užsisukimo požymius šunims – tai skubi būklė: išsipūtęs, kietas pilvas, nesėkmingi bandymai vemti (kai bandoma, bet nieko neišeina), neramumas, gausus seilėjimasis ar sunkus kvėpavimas. Pastebėję tokius požymius, nedelsdami kreipkitės į veterinarijos kliniką – būklė progresuoja per kelias valandas.
Trumpa išvada
Per greitas augintinių valgymas gali paveikti virškinimą, savijautą ir svorį, o šunims – kelti ir rimtesnę riziką. Stebėkite, kaip augintinis ėda, prireikus sulėtinkite tempą lėto maitinimo dubenėliu ar porcijomis, o kelių gyvūnų namuose maitinkite atskirai. Tinkamą sprendimą galite išsirinkti dubenėlių katėms ir šunims kategorijoje.
