Sužeistą ar sergantį gyvūną reikia pervežti kuo ramiau, mažiausiai judinant skaudamą kūno vietą ir vengiant staigių judesių bei triukšmo. Svarbiausia – tinkamai parinkta transportavimo priemonė, saugus perkėlimas ir stabili padėtis kelionės metu. Toliau – konkretūs žingsniai, kaip tai padaryti neprarandant brangaus laiko ir nepakenkiant gyvūnui dar labiau.
Ką padaryti pirmiausia prieš pervežant sužeistą gyvūną?
Pirmiausia įvertinkite, ar gyvūnas apskritai gali judėti pats – ar bando atsistoti, ar guli be judesio. Jei gyvūnas rodo, kad negali arba nenori keltis, geriausia jo neversti ir judinti kuo mažiau.
Kelios praktinės taisyklės, kurių verta laikytis dar prieš pradedant kelionę:
- Nusiraminkite patys. Elgsenos specialistai pastebi, kad gyvūnai dažnai reaguoja į savininko balso toną, kvėpavimą ir kūno kalbą – ramesnė jūsų laikysena gali padėti gyvūnui nesustiprinti streso.
- Paskambinkite veterinarijos klinikai iš anksto. Trumpai apibūdinkite situaciją – tai leis klinikai pasiruošti priėmimui ir sutaupys laiko atvykus.
- Nelieskite be reikalo akivaizdžiai lūžusios ar kraujuojančios vietos. Papildomas lietimas gali sukelti dar didesnį skausmą ir pabloginti sužalojimą.
- Paklauskite klinikos telefonu, ar saugu duoti maisto ar vandens. Jūs patys dažniausiai negalite žinoti, ar gyvūnui greitai prireiks anestezijos ar operacijos, todėl šį klausimą geriausia patikėti veterinarui – jis įvertins situaciją nuotoliniu būdu ir pasakys, ko vengti iki atvykimo.
Kokią transportavimo dėžę ar neštuvus rinktis pagal sužalojimo tipą?
Tinkamos transportavimo priemonės pasirinkimas priklauso nuo gyvūno dydžio ir sužalojimo pobūdžio.
Katėms ir mažiems šunims geriausiai tinka standi transportavimo dėžė su viršutiniu ir šoniniu įėjimu – tai leidžia gyvūną įkelti neverčiant lįsti pro siaurą angą, kas svarbu skaudant kūnui. Tokių dėžių su keliais įėjimais galima rasti transportavimo krepšių katėms pasirinkime, jei norite pasiruošti panašiai situacijai iš anksto.
Dideliems ar judėti nebegalintiems šunims kartais gali padėti kietesnis paviršius – plati lenta, dėžės dalis ar tvirtas kartonas gali pasitarnauti kaip laikini neštuvai, jei po ranka nėra nieko tinkamesnio. Tokias improvizuotas priemones naudokite atsargiai: patikrinkite, ar nėra aštrių kraštų, atsikišusių vinių ar plyšusio kartono, kuris galėtų įpjauti ar subraižyti gyvūną, ir įsitikinkite, kad paviršius neišlinks bei nesudrebės nešant. Jei yra galimybė pasinaudoti specializuotais gyvūnų neštuvais ar klinikos pagalba, tai visada saugesnis pasirinkimas nei improvizacija.
Kelios priežastys, kodėl minkšti krepšiai ar audiniai dažnai netinka esant rimtesnėms traumoms:
- jie neišlaiko gyvūno stabilioje padėtyje, todėl kūnas juda net atsargiai nešant;
- esant įtariamam lūžiui ar stuburo traumai, minkštas paviršius leidžia sužalotai vietai papildomai judėti;
- gyvūnas gali per juos susisukti ar apsiversti, jei bando keltis iš skausmo.
Jei gyvūnas nesąmoningas arba stipriai sukrėstas, svarbu užtikrinti pakankamą ventiliaciją ir, jei įmanoma, matomumą – kad kelionės metu galėtumėte stebėti kvėpavimą.
Kaip saugiai perkelti sužalotą augintinį į transportavimo priemonę?
Keliant sužeistą gyvūną, svarbiausia – palaikyti kūną kaip vientisą visumą, o ne traukti už atskirų dalių.
Praktiniai žingsniai:
- Kelkite abiem rankomis vienu metu palaikydami krūtinės ląstą ir dubenį – taip kūnas nesulinksta ir nesisuka.
- Niekada nekelkite gyvūno tik už kaklo, uodegos ar vienos galūnės, net jei tai atrodo patogiau.
- Jei įtariate stuburo traumą (gyvūnas negali pajudinti galinių kojų, guli neįprasta poza), judinkite jį kuo mažiau ir stenkitės perslinkti ant kieto pagrindo, o ne kelti į orą. Pagal VCA Animal Hospitals rekomendacijas, įtariant stuburo pažeidimą, gyvūno kūno padėties keitimas turi būti minimalus, kol jo neįvertins veterinaras.
Skausmingoje būsenoje net ramus gyvūnas gali įkąsti ar draskytis – tai instinktyvi reakcija, ne agresija. Antsnukio ar snukio aprišimo naudojimą verta laikyti kraštutine priemone – tik tuo atveju, kai kitaip suvaldyti gyvūno tiesiog neįmanoma ir kyla reali rizika susižeisti jums patiems. Jei situacija tai leidžia, geriau apsieiti be jo: katę galima suvynioti į rankšluostį, paliekant laisvą sužeistą vietą, o šunį – tvirtai, bet švelniai laikyti rankomis, kalbant ramiu balsu.
Svarbu: antsnukio ar snukio aprišimo negalima naudoti, jei gyvūnas vemia, sunkiai ar dažnai kvėpuoja, arba priklauso trumpasnukėms (brachicefalinėms) veislėms – pavyzdžiui, mopsui, buldogui, persų ar egzotinei katei. Tokioms veislėms būdingi anatominiai kvėpavimo takų ypatumai, todėl uždengtas snukis gali sukelti užspringimą ar uždusimą (VCA Animal Hospitals). Tokiais atvejais saugiau gyvūną tiesiog tvirtai, bet švelniai laikyti rankomis ar rankšluosčiu, neuždengiant nosies ir burnos.
Kaip užtikrinti gyvūno saugumą automobilyje kelionės metu?
Transportavimo dėžę ar improvizuotus neštuvus automobilyje reikia pritvirtinti taip, kad jie nejudėtų stabdant ar posūkiuose – pavyzdžiui, pastatyti ant grindų už priekinės sėdynės arba pritvirtinti saugos diržu.
Jei yra galimybė, kelionėje geriau dalyvauti dviem žmonėms: vienas vairuoja, kitas sėdi šalia gyvūno ir stebi jo būklę – kvėpavimą, sąmonės lygį, ar nepradėjo vemti.
Ko vengti kelionės metu:
- staigaus stabdymo ir greitėjimo;
- garsios muzikos ar triukšmo, kuris papildomai stresuoja gyvūną;
- atidaryto lango arti gyvūno galvos, jei jis silpnas ar dezorientuotas.
Jei gyvūnas kelionės metu pradeda vemti, pasukite jo galvą į šoną, kad išvengtumėte užspringimo, ir kuo greičiau tęskite kelionę į kliniką. Jei pastebite, kad kvėpavimas tampa sunkus, paviršutiniškas ar nutrūkstantis, būtina nedelsiant informuoti kliniką telefonu, kad ji galėtų pasiruošti priėmimui atvykus.
Kaip transportuoti gyvūną po operacijos ar sunkios ligos?
Pervežant gyvūną po operacijos ar sergant sunkia liga, svarbiausia – neapkrauti siūlių ir apsaugoti silpną organizmą.
- Dėžės dugną iškloti minkštu, švariu paklotu, kad jis neslystų ir nespaustų operuotos vietos ar žaizdos.
- Keliant vengti spaudimo pilvo srityje, ypač jei buvo atlikta pilvo ertmės operacija.
- Jei gyvūnas dar veikiamas anestezijos likučių, jis gali sunkiau reguliuoti kūno temperatūrą ir jausti dezorientaciją (VCA Animal Hospitals) – verta pridengti šiltu paklotu ar rankšluosčiu ir stebėti jo reakcijas.
- Jei numatoma pykinimo rizika po anestezijos, geriau nemaitinti prieš pat kelionę – dėl to patars ir pati klinika išrašydama gyvūną namo.
Grįžus namo po tokios kelionės, gyvūnui verta paruošti ramią, minkštą ir šiltą vietą poilsiui, atokiau nuo triukšmo ir kitų augintinių, kur jis galėtų atsigauti netrukdomas.
Kokių klaidų dažniausiai daroma pervežant traumuotą gyvūną?
Skubant ir jaudinantis lengva padaryti klaidų, kurios pablogina gyvūno būklę:
- Nešimas ant rankų be jokios dėžės ar atramos – kūnas nesulaikomas stabiliai, o kiekvienas žingsnis sukrečia sužeistą vietą.
- Bandymas duoti vandens ar maisto nesąmoningam ar labai silpnam gyvūnui – tai kelia užspringimo riziką.
- Per stiprus improvizuotas tvarstymas, kuris riboja kraujotaką – jei nesate tikri, kaip tinkamai tvarstyti, geriau šios vietos visai neliesti ir kuo greičiau vykti pas veterinarą.
- Delsimas dėl baimės pakenkti gyvūnui – suprantama norėti veikti atsargiai, tačiau prarastas laikas kai kuriais atvejais gali būti kritiškesnis nei nedidelis papildomas judesys keliant.
Kada verta rinktis veterinaro vizitą į namus vietoje transportavimo?
Kartais saugiau iškviesti veterinarą į namus, o ne bandyti gyvūną transportuoti patiems:
- kai gyvūnas per didelis ar per silpnas, ir bet koks kėlimas kelia realią papildomos žalos riziką;
- kai įtariama sunki stuburo ar dubens trauma, o transportavimas gali pabloginti būklę;
- kai gyvūnas patiria tokį stiprų stresą, kad pats kėlimo procesas gali sukelti šoką.
Prieš priimdami sprendimą, paskambinkite klinikai ir paklauskite, ar ji teikia vizito į namus paslaugą – ne visos klinikos tai siūlo, ir tai dažniausiai priklauso nuo situacijos rimtumo bei atstumo.
Kada reikia skubios veterinarinės pagalbos, o ne planinio vizito?
Kai kurie požymiai reiškia, kad reikia kuo skubiau vykti pas veterinarą ar kviesti skubią pagalbą, o ne rezervuoti eilinį vizitą:
- stiprus, nesustabdomas kraujavimas;
- sunkus, paviršutiniškas ar nutrūkstantis kvėpavimas;
- sąmonės netekimas ar stiprus vangumas;
- visiškas negalėjimas atsistoti ar pajudinti galūnių;
- akivaizdus, stiprus skausmas liečiant tam tikrą kūno vietą.
Bet kuriuo iš šių atvejų geriau skambinti klinikai jau pakeliui ir informuoti apie situaciją, o ne laukti eilinės eilės atvykus – tai leidžia personalui pasiruošti ir priimti gyvūną nedelsiant.
Daugiau apie pirmosios pagalbos veiksmus prieš atvykstant pas veterinarą galima rasti VCA Animal Hospitals parengtoje medžiagoje apie gyvūnų pirmąją pagalbą, o katėms būdingus streso ir elgsenos aspektus transportavimo metu aptaria International Cat Care. Verta turėti omenyje, kad tai bendro pobūdžio informacija – kiekviena situacija skiriasi, todėl galutinį sprendimą dėl gyvūno būklės ir transportavimo būdo visada geriausia priimti kartu su veterinaru, telefonu ar atvykus į kliniką.
