Nėščią katę reikia maitinti palaipsniui didinant maisto kiekį, o nuo maždaug nėštumo antrosios pusės pereiti prie kaloringesnio, baltymingesnio raciono – dažniausiai kačiukų maisto. Svarbiausia sekti katės svorį ir kūno būklę, o ne laikytis vieno fiksuoto maisto kiekio visą nėštumą, nes energijos poreikis sparčiausiai auga paskutiniame nėštumo trečdalyje ir dar labiau padidėja žindymo laikotarpiu.
Kada nėštumo metu reikia pradėti keisti katės racioną?
Katės nėštumas, remiantis Cornell Feline Health Center duomenimis, trunka vidutiniškai apie 63–65 dienas, nors kai kurie šaltiniai nurodo intervalą iki 67 dienų – tikslus laikas priklauso nuo individualių veiksnių. Pirmosiomis savaitėmis po suporavimo katės energijos poreikiai keičiasi nedaug – vaisiai dar labai maži, o organizmo pokyčiai vyksta pamažu. Ryškesnis poreikis daugiau maisto paprastai atsiranda paskutiniame nėštumo trečdalyje, kai kačiukai sparčiai auga ir didėja motinos organizmo energijos sąnaudos.
Nėra prasmės iškart po suporavimo drastiškai didinti porcijų – katė tiesiog ims kaupti perteklinius riebalus, o tai gali apsunkinti gimdymą ir padidinti komplikacijų riziką. Geriausias orientyras – reguliariai stebėti katės svorį ir kūno būklę: jei per savaitę svoris beveik nekinta, racionas kol kas gali likti panašus, tačiau pastebėjus spartesnį pilvo augimą ar svorio kritimą, verta koreguoti maisto kiekį ir pasitarti su veterinaru.
Kiek daugiau maisto reikia nėščiai katei?
Bendras principas – maisto kiekis nėštumo metu didinamas palaipsniui, artėjant prie gimdymo. Kadangi augantis vaisius fiziškai spaudžia skrandį ir mažina jo talpą, katei gali būti nepatogu suvalgyti didelę porciją vienu kartu. Praktiškiau maitinti mažesnėmis porcijomis kelis kartus per dieną, o ne apsiriboti 1–2 dideliais patiekimais.
Svarbu vertinti ne tik svorį kilogramais, bet ir kūno būklės balą (BCS) – tai leidžia įvertinti, ar katė kaupia riebalus tolygiai, ar tiesiog didėja pilvas dėl vaisių. Sveikos kūno sudėjimo katė turėtų būti apčiuopiamai apvali, bet ne per stora – šonkauliai turėtų būti lengvai apčiuopiami per plonesnį riebalų sluoksnį.
Kokių maistinių medžiagų nėščiai katei reikia daugiau?
Nėštumo metu ypač išauga baltymų poreikis – jie reikalingi vaisiaus audinių, raumenų ir organų vystymuisi. Svarbus tampa ir didesnis kalorijų tankis: kadangi skrandžio talpa mažėja, o energijos poreikis auga, katei reikia maisto, kuris suteiktų daugiau energijos mažesniu kiekiu.
Nėštumo antroje pusėje ir žindymo metu dažnai rekomenduojamas kačiukų maistas – jis paprastai turi didesnį kalorijų ir baltymų tankį nei įprastas suaugusios katės maistas. Svarbi ir riebalų rūgščių gausa, nes jos prisideda prie ląstelių membranų ir nervų sistemos vystymosi.
Papildomų vitaminų, kalcio ar kitų maisto papildų savarankiškai duoti nerekomenduojama be veterinaro rekomendacijos. Perteklinis kalcio kiekis nėštumo metu gali paradoksaliai padidinti pogimdyminės hipokalcemijos (eklampsijos) riziką – būklės, kai organizmas nespėja pats reguliuoti kalcio lygio po gimdymo ir prasideda ūmus kalcio trūkumas kraujyje. Jei manote, kad katei reikia papildomo maitinimo, pirmiausia aptarkite tai su veterinaru – daugiau apie tai, kada tikrai reikalingi papildai, rašoma straipsnyje kada katei reikia vitaminų ir maisto papildų.
Kodėl nėščiai ar žindančiai katei dažnai rekomenduojamas kačiukų maistas?
Kačiukų maistas sukurtas taip, kad atitiktų sparčiai augančio organizmo poreikius – International Cat Care nurodo, kad jame paprastai būna daugiau baltymų, riebalų ir kalorijų grame nei suaugusios katės maiste. Šis kalorijų ir baltymų tankis padeda patenkinti nėščios ar žindančios katės padidėjusius poreikius, kai skrandžio talpa ribota.
Tikslūs skaičiai priklauso nuo konkretaus gamintojo ir produkto, todėl verta palyginti etiketes, tačiau bendra kryptis išlieka ta pati: kačiukų maiste – daugiau baltymų, aukštesnis kalorijų tankis ir didesnis riebalų rūgščių kiekis, palyginti su palaikomuoju suaugusios katės maistu.
Dauguma veterinarų rekomenduoja pereiti prie kačiukų maisto maždaug nuo nėštumo antros pusės ir tęsti jį visą žindymo laikotarpį. Perėjimas turėtų vykti palaipsniui, per kelias dienas maišant naują maistą su senuoju – taip išvengiama virškinimo sutrikimų. Jei ieškote tinkamo maisto pereinamajam laikotarpiui, galite peržiūrėti sausą maistą katėms arba šlapią maistą – konservus katėms, atsižvelgdami į katės pageidavimus ir veterinaro rekomendacijas.
Kaip keičiasi mitybos poreikiai žindymo laikotarpiu?
Žindymo metu energijos poreikis dažnai būna dar didesnis nei nėštumo pabaigoje – tai dažnai nustebina šeimininkus, tikintis, kad po gimdymo poreikiai sumažės. Pieno gamyba reikalauja labai daug energijos, o poreikis tiesiogiai priklauso nuo vados dydžio: kuo daugiau kačiukų žįsta, tuo daugiau energijos ir maisto reikia motinai.
Šiuo laikotarpiu ypač svarbu užtikrinti nuolatinę prieigą prie maisto – daugelis žindančių kačių valgo dažnai ir mažomis porcijomis per visą parą, todėl geriau, kad maisto būtų prieinama laisvai, o ne tik nustatytu laiku. Lygiai taip pat svarbus ir švaraus vandens prieinamumas, nes pieno gamybai reikia žymiai daugiau skysčių nei įprastai. Verta apsvarstyti vandens fontaną katėms arba bent kelis švaraus vandens dubenėlius skirtingose namų vietose – tai skatina katę gerti dažniau.
Kačiukai paprastai pradeda ragauti kietą maistą nuo maždaug 3–4 savaičių amžiaus, tačiau tai tik pirmasis nujunkymo etapas – pats procesas vyksta palaipsniui ir dažniausiai užtrunka iki 8–9 savaičių amžiaus, kol kačiukai visiškai pereina prie kieto maisto. Kartu su mažėjančiu žindymo intensyvumu pamažu mažėja ir motinos maisto poreikis – tuomet galima pradėti palaipsniui grąžinti katę prie įprasto suaugusios katės raciono, stebint jos svorį ir savijautą.
Kokios klaidos dažniausios maitinant nėščią ar žindančią katę?
Praktikoje pasitaiko kelios pasikartojančios klaidos:
- Per staigus maisto kiekio didinimas arba jo visai nedidinimas. Abu kraštutinumai kenkia – vienu atveju katė priauga per daug svorio, kitu – nepatenkina augančio vaisiaus poreikių.
- Papildų davimas savo iniciatyva. Kalcio, vitaminų ar kitų priedų pridėjimas be veterinaro konsultacijos gali padidinti riziką gimdymo metu, įskaitant jau minėtą pogimdyminę hipokalcemiją.
- Suaugusio maisto laikymas visą nėštumą. Jei racionas nekeičiamas net antroje nėštumo pusėje, katei gali trūkti energijos ir baltymų, kai jų reikia daugiausia.
- Nepakankamas dėmesys vandeniui. Ypač žindymo metu vandens poreikis auga, tačiau šis aspektas dažnai lieka pamirštas, nes dėmesys sutelkiamas tik į maistą.
Kada kreiptis į veterinarą dėl nėščios ar žindančios katės mitybos?
Nors dauguma nėštumų praeina be komplikacijų, yra požymių, kurių ignoruoti nereikėtų. Kreiptis į veterinarą verta, jei pastebite:
- apetito praradimą, vėmimą ar staigų svorio kritimą;
- katė nevalgo kelias dienas prieš numatomą gimdymą arba iškart po jo;
- žindymo metu matomas išsekimas, letargija ar akivaizdus pieno trūkumas kačiukams;
- bet kokius kitus neaiškius ar nerimą keliančius simptomus.
Geriau per anksti pasitarti su veterinaru, nei spėlioti, ar simptomas rimtas. Nėštumo ir žindymo laikotarpiu organizmo rezervai riboti, todėl laiku pastebėta problema gali būti lengviau išsprendžiama.
Jei norite giliau pasidomėti, kada apskritai katei reikalingas specializuotas ar gydomasis maistas skirtingose gyvenimo situacijose, pravartu paskaityti straipsnį kada katei reikia gydomojo maisto. O ieškant tinkamo maisto asortimento nėščiai ar žindančiai katei, verta apžvelgti visą kačių maisto kategoriją ir pasirinkti produktą, atitinkantį jos gyvenimo etapą.
Šiame straipsnyje pateikta informacija apie nėštumo trukmę, kačiukų maisto sudėties ypatumus ir energijos poreikio pokyčius remiasi Cornell Feline Health Center ir International Cat Care rekomendacijomis – šios organizacijos reguliariai atnaujina informaciją apie kačių reprodukcinę sveikatą ir mitybą, remdamosi naujausiais veterinarijos tyrimais.
