Dauguma vežėjų – tarp jų Lietuvos geležinkeliai (LTG), taip pat užsienio bendrovės Deutsche Bahn, PKP ar SNCF – leidžia vežtis smulkius augintinius traukiniu, tačiau kiekvienas turi savas taisykles dėl bilietų, dydžio ir dokumentų. Toliau – bendri principai, kuriuos verta žinoti prieš kelionę, ir konkretūs klausimai, kuriuos verta iš anksto išsiaiškinti su pasirinktu vežėju.
Ar galima vežtis katę ar šunį traukiniu Lietuvoje?
Taip – smulkūs augintiniai, vežami uždaroje pernešimo dėžėje ar krepšyje, paprastai leidžiami keleiviniuose traukiniuose. Tokia praktika įprasta daugelyje Europos šalių, tačiau tikslias LTG ir kitų vežėjų sąlygas – ar reikalingas bilietas, koks tarifas, ar taikomi apribojimai konkrečiuose maršrutuose – verta patikrinti tiesiogiai vežėjo svetainėje, nes taisyklės skiriasi ir laikui bėgant keičiasi.
Svarbiausias skirtumas – tarp mažų gyvūnų (katės, mažesni šunys), kurie telpa į pernešimo krepšį, ir didesnių šunų, kuriems dėžė netinka dėl dydžio. Daugelyje Europos vežėjų sistemų didesniems šunims taikomos kitokios sąlygos – jie gali keliauti su antsnukiu ir pavadėliu, tačiau dažnai tam reikalingas atskiras ar pilnas keleivio bilietas, o ne tik primokėjimas už augintinį. Tai bendra praktika, tačiau ar ji galioja konkrečiam LTG maršrutui, būtina pasitikrinti prieš kelionę.
Skirtingi traukinių tipai (regioniniai ar tarpmiestiniai), taip pat maršrutas – vidaus ar tarptautinis – gali lemti skirtingus reikalavimus dėl dokumentų ir tarifų.
Koks bilietas reikalingas augintiniui traukiniu?
Dažniausiai augintiniui reikalingas atskiras bilietas arba primokėjimas prie keleivio bilieto – ne pilna kaina, bet nedidelis tarifas, taikomas gyvūnams, vežamiems pernešimo dėžėje. Tikslią sumą ir taisykles nustato konkretus vežėjas, todėl prieš perkant bilietus verta pasitikrinti aktualų LTG ar kito vežėjo kainoraštį.
Įprasta praktika daugelyje geležinkelio bendrovių – bilietą augintiniui galima pridėti tuo pačiu būdu kaip ir perkant keleivio bilietą, tiek internetu, tiek stotyje. Kai kurie vežėjai leidžia tai padaryti tiesiogiai internetinės rezervacijos metu, kiti – tik kasoje. Kadangi šis procesas gali skirtis priklausomai nuo sistemos, prieš kelionę patogiausia peržiūrėti bilietų pirkimo puslapį arba pasiteirauti klientų aptarnavimo.
Kai kuriais atvejais gyvūnas gali keliauti be papildomo mokesčio – dažniausiai tai taikoma labai mažo dydžio gyvūnams, vežamiems nedidelėje uždaroje dėžėje, kuri tilpsta ant kelių ar po sėdyne kaip rankinis bagažas. Tokia išimtis nėra universali visiems maršrutams ar vežėjams, todėl geriau ją patvirtinti iš anksto.
Jei bilietas augintiniui nebuvo įsigytas iš anksto, konduktorius gali pareikalauti sumokėti tarifą vietoje, o kai kuriais atvejais – ir baudą už be bilieto vežamą gyvūną. Todėl paprasčiausia ir saugiausia – susitvarkyti bilietą kartu su savo kelionės bilietu dar prieš atvykstant į stotį.
Kokio dydžio pernešimo krepšys tinka kelionei traukiniu?
Bendras principas – gyvūnas krepšyje turi galėti laisvai atsistoti, apsisukti ir patogiai atsigulti, o pats krepšys turi tilpti ant kelių arba po sėdyne, nesudarant kliūčių praėjimui. Tikslių centimetrų dauguma vežėjų nenurodo, tačiau ši taisyklė yra plačiai taikoma tiek traukiniuose, tiek lėktuvuose ir laikoma minimaliu patogumo standartu.
Kelios savybės, kurios konkrečiai svarbios būtent traukinio kontekste:
- Ventiliacija iš kelių pusių – ilgesnės kelionės metu tai padeda išvengti perkaitimo, ypač jei krepšys stovi ant kelių arti šildymo sistemos.
- Stabilus, neslystantis dugnas – kad krepšys nejudėtų stabdant ar posūkiuose.
- Sandarus, lengvai valomas dugnas – naudinga, jei kelionė ilgesnė ir gyvūnas gali sunerimti.
- Patikimas užsegimas – užtrauktukas ar kita apsauga nuo atsisegimo, kurios gyvūnas negalėtų atidaryti iš vidaus.
Ilgesnėms ar tarptautinėms kelionėms dažnai patogesni sutvirtinti arba kietasieniai krepšiai, nes jie geriau apsaugo gyvūną, jei krepšys atsitiktinai prispaudžiamas tarp bagažo. Trumpesnėms, ramioms kelionėms dažnai pakanka lengvesnio minkštasienio krepšio, kurį patogiau nešti ir laikyti ant kelių. Jei ieškote konkretaus modelio, tinkamus kriterijus atitinkančius krepšius galima peržiūrėti transportavimo krepšių kategorijoje.
Kuo skiriasi taisyklės keliaujant tarptautiniais traukiniais?
Kiekviena šalis ir vežėjas – pavyzdžiui, Deutsche Bahn Vokietijoje, PKP Lenkijoje ar SNCF Prancūzijoje – turi savas taisykles dėl augintinių vežimo, kurios gali skirtis nuo Lietuvoje galiojančių. Skiriasi ne tik kainos ir dydžio reikalavimai, bet kartais ir leidžiamų gyvūnų rūšys ar kiekis vienam keleiviui.
Prieš tarptautinę kelionę būtina patikrinti:
- ar reikalingas gyvūno pasas ir mikroschemos (čipo) numeris;
- ar reikalingas veterinarinis sertifikatas, patvirtinantis gyvūno sveikatos būklę;
- ar galioja skiepų (ypač pasiutligės) reikalavimai keliaujant į konkrečią šalį;
- ar vežėjas taiko papildomus apribojimus tam tikroms veislėms.
Keliaujant į ES šalis dažniausiai reikalingas Europos Sąjungos gyvūno pasas su pažymėtais skiepais ir čipavimo duomenimis. Šie reikalavimai panašūs į tuos, kurie taikomi keliaujant kitomis transporto priemonėmis, pavyzdžiui, skrendant lėktuvu su augintiniu. Kadangi tarptautinių maršrutų taisyklės priklauso nuo konkrečios šalies ir vežėjo, prieš kelionę verta jas patvirtinti tiesiogiai su vežėju, o ne remtis bendra internete rasta informacija.
Kaip paruošti katę ar šunį kelionei traukiniu?
Pripratinimas prie pernešimo krepšio prieš kelionę – vienas svarbiausių žingsnių, ypač jei gyvūnas anksčiau retai keliavo. Verta krepšį palikti namuose atvirą kelias dienas ar savaites prieš kelionę, kad gyvūnas jį apžiūrėtų, apuostytų ir susietų su saugia vieta, o ne tik su vizito pas veterinarą patirtimi. Panaši palaipsnio pripratinimo logika galioja ir prie kitų aksesuarų – pavyzdžiui, kaip pripratinti katę prie pavadėlio.
Ką verta pasiimti su savimi:
- nedidelį kiekį vandens ir sulankstomą dubenėlį;
- sugeriančią paklodėlę krepšio dugne, jei kelionė ilgesnė;
- mėgstamą gyvūno daiktą ar audinį su namų kvapu – tai gali padėti nuraminti.
Dėl maitinimo prieš kelionę – dažnai rekomenduojama vengti sotaus maisto tiesiai prieš išvykimą, ypač jei gyvūnas linkęs į kelionės sukeltą pykinimą. Lengvas užkandis kelias valandas prieš kelionę paprastai yra saugesnis pasirinkimas nei pilnas maitinimas. Panašias rekomendacijas dėl streso mažinimo kelionės metu pateikia ir Cornell Feline Health Center.
Kada kreiptis į veterinarą?
Lengvas nerimas keliaujant – normalu, tačiau kai kurie požymiai rodo, kad gyvūnui reikia daugiau nei tik pripratinimo prie krepšio. Verta pasitarti su veterinaru prieš kelionę arba iš karto po jos, jei pastebite:
- stiprų, nevaldomą švokštimą ar dusulį krepšyje;
- ilgai trunkantį atsisakymą nurimti, net perkėlus gyvūną į ramią, tamsią vietą;
- vėmimą ar viduriavimą kelionės metu ar po jos;
- visišką apetito praradimą kelias dienas po kelionės;
- žymų elgesio pokytį – užsisklendimą, agresiją ar neįprastą vangumą.
Jei gyvūnas turi lėtinių sveikatos problemų (pvz., širdies ar kvėpavimo takų ligas), prieš ilgesnę kelionę traukiniu verta iš anksto pasitarti su veterinaru – jis gali įvertinti, ar kelionė saugi, ir patarti dėl papildomų priemonių streso mažinimui.
Tinkamai pasirinktas krepšys, iš anksto susitvarkyti dokumentai ir bilietai, o svarbiausia – nuoseklus pripratinimas prie kelionės, padeda, kad kelionė traukiniu praeitų ramiai tiek augintiniui, tiek jo šeimininkui.
