Kelionė lėktuvu su augintiniu visada prasideda nuo vienos taisyklės: kiekviena oro linija turi savo reikalavimus, ir jie gali skirtis net tarp tos pačios bendrovės skrydžių, priklausomai nuo maršruto. Prieš perkant bilietą svarbu patikrinti ne tik ar gyvūnai apskritai priimami, bet ir konkrečius svorio, narvelio dydžio bei veislės apribojimus. Šiame straipsnyje – žingsnis po žingsnio, ką reikia sutvarkyti prieš skrydį ir kaip padėti augintiniui jį lengviau ištverti.
Ar visos oro linijos priima augintinius į saloną?
Ne. Dalis oro linijų augintinius veža tik bagažo skyriuje arba iš viso jų nepriima – tai priklauso nuo bendrovės vidaus politikos, o ne nuo bendrų tarptautinių taisyklių. Todėl pirmas žingsnis planuojant kelionę – patikrinti konkrečios oro linijos taisykles, o ne remtis bendra informacija internete.
Prieš perkant bilietą verta pasitikrinti:
- vietų skaičių – daugelis oro linijų viename skrydyje priima ribotą kiekį gyvūnų salone, todėl vietą reikia rezervuoti iš anksto, dažnai atskirai nuo keleivio bilieto;
- svorio ribas – įprastai skaičiuojamas bendras svoris (gyvūnas + narvelis), o ne vien paties augintinio svoris;
- veislės apribojimus – kai kurios plokščiasnukės (brachicefalinės) šunų ir kačių veislės, pavyzdžiui, buldogai, mopsai ar persų katės, gali būti visai neįleidžiamos arba priimamos tik su papildomomis sąlygomis dėl padidėjusios kvėpavimo sutrikimų rizikos skrydžio metu.
Kadangi taisyklės keičiasi ir gali skirtis priklausomai nuo tranzito šalių, saugiausia prieš perkant bilietą tiesiogiai susisiekti su oro linija telefonu ar el. paštu ir gauti patvirtinimą raštu.
Kada augintinis gali keliauti salone, o kada – bagažo skyriuje?
Tai priklauso pirmiausia nuo svorio. Mažesni gyvūnai dažniausiai gali keliauti salone kartu su keleiviu, jei bendras svoris su narveliu neviršija bendrovės nustatytos ribos (dažnai apie 8 kg, bet skiriasi priklausomai nuo oro linijos). Narvelis tokiu atveju turi tilpti po priekine sėdyne – tai reiškia griežtus matmenų apribojimus, kuriuos taip pat būtina patikrinti iš anksto.
Didesni gyvūnai keliauja bagažo skyriuje (cargo). Šiuo atveju reikalavimai narveliui yra griežtesni – jis turi būti IATA standartus atitinkantis, tvirtos konstrukcijos. Svarbu žinoti, kad bagažo skyriuje kelionė gyvūnui yra kur kas didesnis stresas: temperatūros svyravimai, triukšmas, apribotas matomumas ir ilgesnis laikas be tiesioginio žmogaus dėmesio. Kai kurios oro linijos apskritai atsisako vežti gyvūnus bagažo skyriuje vasaros karščių ar žiemos šalčių metu – dėl rizikos gyvūno sveikatai.
Jei yra galimybė rinktis, verta realiai įvertinti, ar kelionė lėktuvu tikrai būtina, ar yra alternatyvų – ypač jei gyvūnas didelis ir turėtų keliauti bagažo skyriuje.
Kokius dokumentus reikia turėti prieš skrydį?
Dokumentų sąrašas priklauso nuo to, ar keliaujama Europos Sąjungoje, ar už jos ribų.
Keliaujant ES viduje paprastai reikia:
- galiojančio gyvūno paso;
- įrodymo, kad gyvūnas yra čipuotas (čipavimas turi būti atliktas prieš vakcinaciją nuo pasiutligės arba tą pačią dieną);
- galiojančios pasiutligės vakcinacijos, atliktos laikantis nustatytų terminų.
Keliaujant už ES ribų reikalavimai gali būti kur kas platesni – gali reikėti sveikatos pažymėjimo iš veterinaro, papildomų tyrimų (pvz. antikūnų titro tyrimo pasiutligei) arba net karantino tam tikroje šalyje. Šie reikalavimai labai skiriasi priklausomai nuo paskirties šalies, todėl juos būtina tikslintis individualiai – geriausia per oficialius tos šalies veterinarijos tarnybos šaltinius arba per Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT).
Kiek laiko prieš skrydį reikia kreiptis į veterinarą dėl pažymos, taip pat priklauso nuo konkrečios šalies reikalavimų – kai kur pažyma galioja tik kelias dienas, todėl šio termino nepatikrinus iš anksto, kelionė gali žlugti jau registracijos metu.
Praktinis patarimas: turėti visų dokumentų fizines kopijas ir papildomai nuskaitytas versijas telefone ar el. pašte – tai apsaugo, jei originalas pamestas ar sugadintas kelionės metu.
Koks pervežimo narvelis tinkamas skrydžiui lėktuvu?
IATA (Tarptautinės oro transporto asociacijos) reikalavimai numato, kad narvelyje gyvūnas turi galėti laisvai atsistoti, apsisukti ir atsigulti natūralia poza. Tai yra minimalus standartas, kurio laikosi dauguma oro linijų tikrindamos narvelius prieš registraciją.
Narvelis taip pat turi turėti:
- ventiliaciją bent iš dviejų arba kelių pusių;
- tvirtas, patikimai užsegamas dureles;
- jokių metalinių dalių ar aštrių kraštų (dažnas reikalavimas bagažo skyriaus narveliams).
Svarbu skirti du narvelių tipus:
- salono narvelis – dažniausiai minkštas, lankstus, telpantis po priekine sėdyne;
- bagažo skyriaus narvelis – kietas, IATA sertifikuotas, atsparus spaudimui ir smūgiams.
Renkantis narvelį verta iš anksto pasidomėti transportavimo krepšiais, kurie tinka konkrečiam gyvūno svoriui ir dydžiui.
Vienas dažniausiai pamirštamų dalykų – narvelio pripratinimas namuose. Jei augintinis narvelyje atsiduria pirmą kartą tik skrydžio dieną, jis susiduria su nauju, nepažįstamu ir gąsdinančiu daiktu tuo pačiu metu, kai patiria ir kelionės stresą. Geriau narvelį namuose palikti atviromis durimis kelias savaites prieš kelionę, kad gyvūnas jame ilsėtųsi savo noru. Panašus principas aprašytas straipsnyje kaip pripratinti katę prie kelioninio krepšio – žingsniai tinka ir ruošiantis skrydžiui.
Kaip paruošti augintinį skrydžiui ir sumažinti jo stresą?
Pasiruošimas prasideda gerokai anksčiau nei registracijos diena.
- Pripratinimas prie narvelio – idealiu atveju pradedamas bent kelias savaites prieš kelionę, ne dieną prieš.
- Maitinimas prieš skrydį – rekomenduojama duoti lengvesnį maistą ir vengti sotaus valgio likus kelioms valandoms iki skrydžio, kad būtų mažesnė tikimybė pykinimui ar diskomfortui skrydžio metu.
- Fizinis aktyvumas prieš registraciją – trumpas pasivaikščiojimas ar žaidimas gali padėti augintiniui išleisti energiją ir būti ramesniam narvelyje.
- Pažįstamas kvapas narvelyje – savo kvapo turintis audinys, antklodėlė ar mėgstamas žaislas gali padėti gyvūnui jaustis saugiau nepažįstamoje aplinkoje.
- Raminamieji vaistai – jų savarankiškai duoti negalima. Sprendimą, ar apskritai reikalingi vaistai nuo streso, ir kokie tinka konkrečiam gyvūnui, turėtų priimti veterinaras, įvertinęs sveikatos būklę.
Jei augintinis įpratęs prie savo aplinkos ir daiktų, verta pasirinkti jam pažįstamą guolį ar audinį, kurį galima įdėti į narvelį – tai nedideli, bet realiai veikiantys būdai sumažinti stresą.
Kokių klaidų dažniausiai daroma ruošiantis skrydžiui su augintiniu?
- Dokumentų tvarkymasis paskutinę minutę – kai kurios pažymos ar tyrimai turi galiojimo terminus, kurių nespėjus, kelionė gali neįvykti.
- Netinkamo dydžio ar nesertifikuoto narvelio pasirinkimas – oro linijos darbuotojai gali atsisakyti priimti gyvūną registracijos metu, jei narvelis neatitinka reikalavimų.
- Sotus maitinimas prieš pat skrydį – padidina pykinimo ir diskomforto riziką.
- Pirmasis narvelio patyrimas skrydžio dieną – sukelia papildomą stresą, kurio būtų galima išvengti.
- Nepatikrinta konkreti tranzito šalies taisyklė – net jei galutinės paskirties šalies reikalavimai žinomi, tranzito šalys gali turėti savo papildomas sąlygas.
Kada verta atsisakyti skrydžio su augintiniu arba pasitarti su veterinaru?
Yra situacijų, kai skrydis gyvūnui kelia nepagrįstai didelę riziką, ir verta iš anksto apie tai pagalvoti:
- jei augintinis turi kvėpavimo takų ar širdies problemų, arba yra senyvo amžiaus;
- jei tai plokščiasnukė (brachicefalinė) veislė – tokiu atveju rizika, ypač keliaujant bagažo skyriuje, yra didesnė dėl apribotos kvėpavimo funkcijos;
- jei prieš kelionę pastebimas stiprus stresas, atsisakymas ėsti kelias dienas iš eilės, vėmimas ar kiti neįprasti simptomai.
Kada kreiptis į veterinarą? Jei kyla bet kokių abejonių dėl gyvūno sveikatos būklės prieš planuojamą ilgą kelionę, jei jis atsisako maisto kelias dienas, rodo stiprų nerimą ar yra kitų neįprastų požymių – prieš skrydį būtina pasitarti su veterinaru. Specialistas gali įvertinti, ar gyvūnas tinka kelionei, ir patarti, kaip sumažinti riziką.
Jei kyla realių abejonių, verta apsvarstyti alternatyvas: kelionę automobiliu, augintinio prižiūrėtojo paslaugas namuose arba kelionės atidėjimą. Šios pasiruošimo temos aktualios ir kasdienėje augintinio priežiūroje – pavyzdžiui, ilgesnių išvykų metu pravartu turėti ir GPS sekiklį, kuris padeda sekti gyvūno vietą, jei kelionės metu tenka jį palikti su prižiūrėtoju ar kitoje aplinkoje.
Autoritetingus ir atnaujintus reikalavimus keliaujant su augintiniais visada verta tikrinti per oficialius šaltinius, tokius kaip VMVT arba atitinkamos paskirties šalies veterinarijos institucijos – taisyklės keičiasi, o klaidos gali kainuoti prarastą bilietą ar sustabdytą kelionę oro uoste.
